Gruodžio 17-ąją Vilniuje buvusiame “Lietuvos” viešbutyje tautininkai rengia atkuriamąjį suvažiavimą.
Ar ši politinė partija taps rimta jėga būsimuosiuose Seimo rinkimuose? Ar tautininkai nepatiria trukdymų, atkurdami savo partiją? Ar tautininkai nesusiduria su pastangomis nutylėti jų poziciją, rengiant, pavyzdžiui, prasmingus, turiningus renginius, organizuojant mokslines konferencijas? Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Tikriausiai vienas iš svarbiausių praėjusios savaitės įvykių – tai intrigos, susijusios su Biudžeto įstatymo svarstymu?
Dėl biudžeto susiklostė keista situacija. Mūsų Vyriausybė paskutiniu momentu susizgribo, kad jos kadaise išdėstytos prognozės dėl ekonomikos vystymosi perspektyvų per daug gražios ir neatitinka šių dienų realijų. Todėl paskutiniu momentu Vyriausybė biudžetą puolė planuoti pagal numatomo mažesniojo augimo versiją. Pakeitimus puolė rengti pačiu paskutiniu momentu, kai jau šaukštai po pietų. Kitaip tariant – pradėjo ieškoti kelių, kaip sumažinti išlaidas arba ieškoti būdų, leidžiančių padidinti pajamas. Vyriausybė teisinosi, esą šie pasikeitimai neva nutiko dėl objektyvių priežasčių, esą nebuvo įmanoma numatyti euro zoną ištikusios krizės, nors būsimosios krizės požymiai jau buvo akivaizdūs dar šių metų vasarą.
Dabar jau tikriausiai net ne taip svarbu, kodėl Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybė tik paskutiniu momentu biudžetą pradėjo planuoti atsižvelgdamas į realias ekonomines negandas. Man keistos šios Vyriausybės pastangos biudžetą lopyti labiausiai pažeidžiamų pensininkų sąskaita. Ketinimai skriausti pensininkus man visiškai nesuprantami. Apie moralines nuostatas jau net nekalbu: skriausti mažesnį, silpnesį, labiau pažeidžiamą – visuomet apgailėtina.
O kaip vertinate liberalų nuostatas?
Praėjusio ketvirtadienio Seimo posėdis parodė, kad Liberalų frakcija, savo interesus ginanti ir dantimis, ir nagais, stojo mūru gelbėti privačius pensijų fondus. Štai Estijoje privačių pensijų fondų veikla krizės metu sustabdyta. O mes ir toliau kiekvienais metais iš Sodros biudžeto į privačius pensijų fondus permetame nuo 400 iki 500 milijonų litų. Vaizdžiai tariant, tuos milijonus sukišame nežinia kur. Dabartinės ekonominės krizės byloja, jog pinigų investavimas į vertybinius popierius yra žymiai rizikingesnis dalykas negu atrodė iki šiol.
Konservatoriai ir krikščionys demokratai buvo priversti atsižvelgti į liberalų reikalavimus. Priešingu atveju liberalai grasino paremti opoziciją – pusę dienos nepatvirtino Seimo darbotvarkės.
Žodžiu, konservatoriai su krikščionimis demokratais turėjo nusileisti liberalams išbraukdami iš darbotvarkės privačių pensijų fondų veiklą reglamentuojančius potvarkius. Vyriausybė neteko potencialios galimybės disponuoti maždaug 500 papildomų milijonų litų suma. Tik tada buvo patvirtinta darbotvarkė. Tačiau Seimas maždaug pusdienį nieko rimto nenuveikė. Jo darbas buvo sujauktas. Todėl prireikė neeilinio penktdieninio posėdžio, kad biudžeto įstatymas būtų svarstomas pagal grafiką..
Aš pats esu maždaug prieš vienerius metus įregistravęs kompromisinį įstatymą, kurį laikau labai svarbiu. Jei būtų priimtas maniškis projektas, jis sudarytų galimybę žmonėms, nusivylusiems privačių pensijų fondais, pasiimti iš ten savo pinigus ir sugrįžti atgal į Sodrą. Nes dabar jie – tarsi vergai. Kartą įmerkė uodegą, ir kelio atgal – nėra.
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija dėl atominės energetikos keliamų pavojų ir privalumų. Jūs buvote vienas iš šios konferencijos įkvėpėjų, organizatorių. Sakykit, kokios nuotaikos vyravo: optimistinės ar pesimistinės?
Šią konferenciją organizavo Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos žalieji. Jie buvo pagrindiniai iniciatoriai. Konferencijos tikslas – išsiaiškinti, kokius pavojus kelia atominė energetika. Buvo svarbu į vieną krūvą sudėti viską, ką mes žinome apie atominę energetiką – ir apie jos nešamą naudą, ir apie jos keliamą žalą. Sakykim, koks jos poveikis gamtai, žmonių sveikatai? Kokios čia susipina ekologinės, ekonominės, teisinės problemos.
Mano kaip Seimo nario misija buvo rūpintis, kad tokia konferencija būtų surengta, kad į ją suvažiuotų kuo daugiau ekspertų iš viso pasaulio. Konferenciją reikia laikyti sėkminga. Perskaityta daug svarbių, aktualių pranešimų. Mes rūpinamės, kad pranešimai pasiektų tuos politikus, nuo kurių sprendimo priklauso tiek Lietuvos, tiek kitų šalių atominės energetikos ateitis. Labai svarbu, kad politikai, prieš nutardami, reikia ar nereikia atominės jėgainės, žinotų visas atominės energetikos teigiamybes ir neigiamybes. Tegul ir iš AE priešininkų lūpų. Visuomet sveika išgirsti priešingos pusės argumentus.
Deja, ir vėl susidūrėme su sąmoningu ar nesąmoningu mėginimu nutylėti. Viešojoje erdvėje nepasirodė bent kiek išsamesnių pranešimų apie konferencijoje išdėstytas mintis. O juk vadinamoji Baltijos atominė jėgainė statoma visai šalia Kauno. Omenyje turiu Kaliningrado srityje statomą atominę elektrinę. Jau dabar akivaizdu, jog šis oficialiojo Kremliaus proteguojamas statinys – daugiau politinio, nei ekonominio pobūdžio. Juo stengiamasi pakenkti Lietuvai. Be to, vadinamoji Baltijos AE ateityje turės didelių techninių ir ekonominių sunkumų. Ne tik dėl nesuderinamų rusiškų ir europietiškų elektros tinklų. Ir ne vien dėl to, kad Kaliningradui teks susitarti su vokiečiais ir lenkais dėl elektros energijos pardavimo.
Esate parengęs įstatymo projektą, kuris nepatiks Kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Kuo Jūsų variantas svarbus visai valstybei?
Pastaruoju metu esu įregistravęs alternatyvųjį Kultūros įstatymo projektą, kuris prieštarauja Kultūros ministro teikiamam Kultūros tarybos projektui. Vaizdžiai tariant, Kultūros ministras Arūnas Gelūnas numatęs sukurti kišeninę instituciją, kuri spręs, kaip ir kam paskirstyti iš biudžeto gautas lėšas. Tokiu atveju ministras, suprask, nebus atsakingas už pinigų skirstymą. Mat tokius dalykus spręs ne jis, o neva nepriklausoma ekspertų komisija – Lietuvos kultūros taryba. Bėda ta, kad paskutinėje stadijoje ekspertus pasirinks pats ministras. Kokius norės, tokius pasirinks.
Mūsiškis projektas – platesnio pobūdžio. Jis parengtas bendradarbiaujant su kūrybinėmis sąjungomis. Mano įsitikinimu, kultūros žmonės turi jaustis savarankiški, orūs. Jeigu reikia nepriklausomos institucijos, ji ir turi būti nepriklausoma. Jos nariai privalo būti išties laisvi. Tik tada komisija turės autoritetą, tik tokiu atveju ir pats ministras išsaugos autoritetą. Ne tik išsaugos autoritetą, bet galės geriau ginti ir kultūros interesus Vyriausybėje.
O jei ministras nori suburti sau lojalius pastumdėlius, tai jis ir pats taps viso labo … pastumdėliu , kad ir Vyriausybėje (paprastai Kultūros ministras didelės įtakos neturi) . Šį antradienį dėl šio įstatymo Seimas turės nuspręsti, kurią iš šių dviejų alternatyvų pasirinkti. Beje, sulaukėme staigmenos – staiga kažkas pasirūpino Teisės departamento išvada, kad esą tai nėra alternatyva, todėl mūsų parengtų projektų į darbotvarkę neįtraukė…
Be abejo, tautininkams labai svarbus šis šeštadienis. Gruodžio 17-oji turėtų parodyti, ar stiprėja tautininkiškos idėjos ir nuotaikos visoje Lietuvoje.
Be jokios abejonės, gruodžio 17-oji – mums labai svarbi. Tai – Tautininkų sąjungos atkuriamojo suvažiavimo diena. Suvažiavimas rengiamas buvusiame “Lietuvos” viešbutyje. Jau turime apie 1200 steigėjų. Šiuo metu intensyviai redaguojame partijos programą, įstatus.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.
2011.12.12
