Bernaras Bursiko – prancūzų diplomatas, kurį kinų operos dainininkas, dėjęsis moterimi, įtraukė į šnipinėjimo vaiklą. Bernaras Bursiko su Ši Pej Pu susipažino 1965 metais, netrukus po to, kai atvyko į Pekiną dirbti buhalteriu Prancūzijos pasiuntinybėje.
Tuomet Bernaras Bursiko buvo dvidešimtmetis. Ši Pej Pu, į moterį panašus jaunas žmogus, dėvintis vyriškus drabužius, Bernarui Bursiko paaiškino, kad jis iš tiesų yra moteris, tik auklėta kaip berniukas. Ši Pej Pu taip pat pasakė, kad Pekino operoje atlieka ir vyriškus, ir moteriškus vaidmenis. Kinietis ir prancūzas tapo sugyventiniais.
Po kelių mėnesių Bernaras Bursiko išvyko iš Pekino ir pasitraukė iš diplomatinės tarnybos. Tačiau 1969 metais jis vėl sugrįžo į Pekiną, tik šį kartą kaip Prancūzijos pasiuntinybės archyvo darbuotojas. B.Bursiko tapo šnipu savonoriu, už paslaugas nereikalaujančiu atlyginimo. Jis vogė dokumentus ir perduodavo juos kiniečiui Ši Pej Pu.
Po kurio laiko Ši Pej Pu savo sugyventiniui papasakojo, kad po jo išvykimo “jai” gimė nuo jo sūnus, kurį “ji” išsiuntė į savo tėviškę Sovietų Sąjungos – Kinijos pasienyje. Esą europietiški vaiko bruožai galėję pridaryti daug nemalonumų. Mat tuo metu Kinijoje kunkuliavo vadinamoji “kultūrinė revoliucija”. Šį kartą B.Bursiko pasiuntinybėje dirbo iki 1972 metų. Visą tą laiką jis gyveno su Ši Pej Pu, šnipinėjo, bet nė karto nematė savo vaiko.
1973 metais B.Bursiko į Kiniją atvyko kaip privatus asmuo. Jam buvo parodytas septynerių metų berniukas ir pasakyta, kad tai jo sūnus Bertranas. 1975 metais B.Bursiko trečią kartą įsitaisė diplomatinėje tarnyboje ir vienu metu dirbo prancūzų konsulate Naujajame Orleane, Luizianos valstijoje (JAV). Po to jį pervedė į Prancūzijos pasiuntinybę Ulan-Batore (Mongolija).
Ten jis atnaujino šnipinėjimo veiklą, pavogtus dokumentus perduodavo kinui, kursavusiam tarp Ulan-Batoro ir Pekino. Tiesa, santykiai su Ši Pej Pu šiek tiek pašlijo. Biseksualas B.Bursiko tuo metu turėjo ir kitų meilužių – vyrų ir moterų. Tačiau jis vis dėlto sutiko padėti Ši Pej Pu ir berniukui persikelti gyventi į Prancūziją. Ten jis tikėjosi berniuką oficialiai paskelbti savo sūnumi..
Ši Pej Pu į Paryžių atvyko tik 1983 metais kaip operos artistas (artistė?). Tuo metu prancūzų specialiosios tarnybos jau žinojo apie B.Bursiko šnipinėjimo veiklą. Jis buvo areštuotas už dokumentų perdavimą užsienio valstybei. Ši Pej Pu buvo sulaikytas kaip nusikaltimo bendrininkas. Tačiau pareigūnai nežinojo, kuo jį laikyti – vyru ar moterimi. Teisėjas įpareigojo atlikti medicininę apžiūrą, ir tada paaiškėjo, kad suimtasis kinas vis dėlto yra vyras. Pats Ši Pej Pu vėliau paaiškino, kad dėl kai kurių jo lyties organų fiziologinių nukrypimų jam nebuvo sunku B.Bursiko įtikinti, kad jis yra moteris.
O ką galima pasakyti apie “sūnų”? Ši Pej Pu jaunąjį Bertraną nusipirko dar kūdikį iš musulmonų uigurų, gyvenančių Kinijos šiaurės vakaruose.
Teisme, kuris įvyko 1986 metais, B.Bursiko advokatas juokaudamas taip įvertino savo ginamojo šnipinėjimo veiklą: “Ši byla, – pasakė jis, – neabejotinai yra pačios žemiausios špionažo kategorijos”.
Abu kaltinamuosius nuteisė šešeriems metams kalėjimo. 1987 metais Ši Pej Pu buvo amnestuotas, o B.Bursiko į laisvę išėjo po metų.
2012.01.31
