Pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija – Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindas

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda antradienį sakė kalbas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ 230-osioms metinėms.

 

Savo kalboje prezidentas pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimas yra puiki proga prisiminti Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją, įvertinti sukauptą kultūros paveldą ir reikšmingą mūsų šalių indėlį į Europos raidą.

 

„Šį teisinį dokumentą visada prisiminsime ir geruoju minėsime už tai, kad jis ne tik įtvirtino Lietuvą ir Lenkiją konstitucinės minties pirmeivių gretose, bet ir dėl to, kad kiekviena mūsų tautų nauja karta kilo į sukilimus, skatinama laisvės idealų, kuriuos įkūnijo būtent Gegužės 3-iosios Konstitucija, – sakė prezidentas. 

 

Dokumentas, kurio 230-ąsias metines šiandien minime, šalies vadovo teigimu, mums svarbus ne tik kaip viena iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos sudedamųjų dalių.

 

„Tai pirmiausia įrodymas, kad lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių santykių raida rėmėsi, ir tebesiremia, kompromisų menu. Ji turi būti grindžiama pasitikėjimu ir tolerancija. Tik taip galime pratęsti strateginę bendrystę – ir ja pasiremti kintančioje geopolitinėje tikrovėje“, – teigė prezidentas.

 

Kalbėdamas iškilmingame Seimo posėdyje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad, nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai besivystančių Lietuvos ir Lenkijos santykių, visų bendradarbiavimo galimybių dar nesame išnaudoję. Prezidentas teigė, kad augančių karinių, technologinių, ekonominių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje turime nuosekliai dirbti, stiprindami savo šalių, partnerių Europoje ir NATO gynybinius pajėgumus, visuomenių atsparumą, taip pat transatlantinės bendruomenės vaidmenį pasaulyje, remti Rytų partnerystės šalis.

Prezidentas pažymėjo, kad kaip ir prieš 230 metų, Lietuva ir Lenkija šiandien yra Vakarų civilizacijos priešakinėse linijose.

 

„Turime ruoštis atremti naujo pobūdžio grėsmes. Baltarusijos režimo hibridinė ataka, tūkstančius nereguliarių migrantų nukreipusi per Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienas, parodė būtinybę peržiūrėti ES migracijos, prieglobsčio ir sienų apsaugos politikas. Turime siekti pritaikyti europinę teisę prie naujų realijų, kad galėtume užtikrinti išorinių ES sienų apsaugą“, – akcentavo šalies vadovas.

 

Prezidentas pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ dvasią taip pat atspindi ir pastarojo meto postūmiai Lietuvos ir Lenkijos ekonominiame, energetiniame, kultūriniame bendradarbiavime – bendri infrastruktūros, kultūros, mokslo istorinės atminties projektai.

 

„Tegul tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija visada sudaro Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindą“, – savo kalboje teigė prezidentas.