Pavojingas Gintaro Steponavičiaus ir Nerijos Putinaitės tandemas


Print

Kalbėdama apie aktualius LML rūpesčius, Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė svarstymui pateikė problemą apie Lietuvos švietimo vadovų – ministro Gintaro Steponavičiaus ir „aktyvios“ viceministrės Nerijos Putinaitės tandemo pražūtingą veiklą Tautai ir Valstybei. Pranešėja negailėjo aštrių kritikos žodžių šiam tandemui dėl užsimojimo prichvatizuoti Medicinos bibliotekos, Respublikinės technikos bibliotekos pastatus bei per karus ir okupacijas išsaugotą Lietuvos mokslų akademijos biblioteką, kuri yra tapusi Tautos istorijos lobynu ir dvasine šventove. Pasak kalbėtojos, N. Putinaitės pasisakymai žiniasklaidoje nejučiomis perša mintį, jog viceministrei labiausiai rūpi „saldus kerštas mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, žymiausiam Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjui 1918 metais. Dėl to ir kėsinasi naikinti viską, kas siejasi su juo ir Lietuvos nepriklausomybės vardu“.

Irena Tumavičiūtė

Liepos 25 d. Vilniuje įvyko tradicinis Lietuvos moterų lygos valdybos posėdis, kasmet organizuojamas Oninių proga. Šiais metais moteris pagerbė tautos diplomatė iš Amerikos ponia Angelė Nelsienė. Daug metų iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ji buvo neoficiali Lietuvos ir jos Laisvės bylos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gindama Lietuvos laisvės siekį, ši plačios erudicijos Lietuvos patriotė bendravo su Amerikos prezidentais Ronaldu Reiganu ir Džordžu Bušu vyresniuoju, su žinomais kongresmenais. Ir šiuo metu ji stengiasi padėti Lietuvai plėtodama ryšius tarp JAV ir Lietuvos. Tarsi kelrodė žvaigždė jai šviečia kelią ir neleidžia sustoti prelato Mykolo Krupavičiaus žodžiai (iškalti jo antkapyje): „Lietuvi! Tegu būna Tau brangūs motina ir tėvas, bet virš visko tegu būna Lietuva!“

Dabar jos didžiausias rūpestis – lietuvybės ugdymas. Ponia A. Nelsienė papasakojo apie JAV lietuvių bendruomenės veiklą kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavimą įvairiuose renginiuose, ypač tragiškomis 1991 m. sausio dienomis. Išgirdome įdomių epizodų apie JAV lietuvių kultūrinę veiklą, kuri padėjo daugelio šeimų vaikams ir vaikaičiams nenutautėti, taip pat apie Amerikos moterų organizacijų veiklą puoselėjant lietuvybę, tradicijas, papročius.

Kartu su ponia Angele žavėjomės gražia Nelsų lietuviška šeima, kurios tautiškos šaknys išliko ir vaikų šeimose. Ypač sujaudino pasakojimas, kad jos politinis skrydis Lietuvos nepriklausomybės byloje buvo toks sėkmingas dėl to, kad šalia jos visada ir visur buvo jos vyras Romas Nelsas, kuri ją rėmė morališkai ir finansiškai visuose jos lietuvybės siekiuose ir projektuose. Beje, jis ir pats dalyvavo visose lietuvių dainų ir šokių šventėse, vienu metu buvo net Amerikos lietuvių bendruomenės apylinkės pirmininkas. „Moteriai tai yra didelė laimė, jeigu jos politines, mokslines ar menines aspiracijas palaiko vyras“, – kalbėjo jaunatviškai šypsodamasi ponia Angelė Nelsienė.

Paprasti ir jaudinantys garbios viešnios žodžiai nejučiomis vertė klausti savęs, ar mes viską padarome, kad motina Lietuva, kaip kalbėjo M. Krupavičius, „būtų gyvybinga, sveika ir teikianti gyvybingumą visiems išsisklaidžiusiems savo vaikams“.

Kalbėdama apie aktualius LML rūpesčius, Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė svarstymui pateikė problemą apie Lietuvos švietimo vadovų – ministro Gintaro Steponavičiaus ir „aktyvios“ viceministrės Nerijos Putinaitės tandemo pražūtingą veiklą Tautai ir Valstybei. Pranešėja negailėjo aštrių kritikos žodžių šiam tandemui dėl užsimojimo prichvatizuoti Medicinos bibliotekos, Respublikinės technikos bibliotekos pastatus bei per karus ir okupacijas išsaugotą Lietuvos mokslų akademijos biblioteką, kuri yra tapusi Tautos istorijos lobynu ir dvasine šventove. Pasak kalbėtojos, N. Putinaitės pasisakymai žiniasklaidoje nejučiomis perša mintį, jog viceministrei labiausiai rūpi „saldus kerštas mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, žymiausiam Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjui 1918 metais. Dėl to ir kėsinasi naikinti viską, kas siejasi su juo ir Lietuvos nepriklausomybės vardu“.

Pranešėjos nuomone, N. Putinaitė savo kygoje „Šiaurės Atėnų tremtiniai“ pirmoji Tautos istorijoje „pakėlė neapykantos kirvį“ prieš dr. Joną Basanavičių. Be to, ji išsityčiojo iš visų tautotyrininkų, tarp jų ir mūsų amžininkų – Gintaro Beresnevičiaus ir akademiko Romualdo Grigo. J. Basanavičių ji suniekino dėl to, kad „iš Lietuvos jis kūrė stabą, reikalaujantį žmogiškojo asmens besąlygiškos aukos“. Profesorė padarė prielaidą, jog kaip tik dėl to N. Putinaitė padarė stulbinančią karjerą: tapo prezidento Valdo Adamkaus patarėja, o dabar ir Lietuvos švietimo viceministre.

Profesorė priminė, kaip padorių žmonių pastangų dėka A. Šleževičiaus laikais pavyko išgelbėti nuo prichvatizavimo Medicinos biblioteką, o G. Vagnoriaus laikais – genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Bet „naujųjų į valdžią atėjusių grobuonių apetitai triskart didesni negu pirmųjų dviejų“, – jaudindamasi kalbėjo LML pirmininkė. Susirūpinusi ji tęsė, jog „naujieji rykliai“ yra užsimoję prichvatizuoti ir „Minties“ leidyklos pastatą. Be to, N. Putinaitė nori „daryti tvarką“ ne tik švietimo ir kultūros, bet ir sveikatos apsaugos ministerijoje. Dabar ji sugalvojo „pertvarkyti“ visą psichiatrijos sistemą.

Baigdama prof. Ona Voverienė svarstė, kaip tokie žmonės, kaip minėtasis Švietimo vadovų tandemas, prasibrauna į aukščiausius valdžios postus? Kreipdamasi į koleges ir visus Lietuvos žmones, profesorė klausė, ar ilgai dar leisime nenaudėliams, užgrobusiems Lietuvos ateitį, tyčiotis iš mūsų istorijos, šviesiausių mūsų žmonių, mūsų idealų ir vertybių, švento ptotėvių palikimo, ir Vincentos Lozoraitienės žodžiais paragino „rauti piktžoles“, ir tada mūsų darželiuose vėl rūtos sužaliuos.

LML ekonomikos sekcijos vedėja Jolanda Petkuvienė išanalizavo dabartinę ekonominę ir teisinę Lietuvos padėtį. Ji kalbėjo apie rinkimų sistemos sutvarkymą, apie antikonstitucines normas įstatymuose, apie tai, kaip „teisėjai nemoka skaityti konstitucijos“, „kaip Sąjūdis iškovojo mums laisvę ir viską paliko likimo valiai“. Pranešėjos pasisakymai buvo apibendrinančios išvados jos analitinių publikacijų, skelbtų „Lietuvos Aide“ (2008 m. nr. 32, 37, 38, 123). J. Petkuvienės suformuluotos išvados, jas paredagavus, bus pateiktos kaip pasiūlymai Prezidentei nuo Lietuvos moterų lygos ir nuo Smulkių ir vidutinių audito įmonių asociacijos, kaip būtų galima neskausmingai optimizuoti dabartinę padėtį Lietuvoje.

Doc. dr. Ina Dagytė pateikė keletą pasiūlymų dėl J. Petkuvienės parengtos pensijų skyrimo koncepcijos.

Susirinkimas baigėsi minorine gaida. Moterys pasveikino savo kolegę ir bendramintę profesorę Oną Voverienę Oninių proga, palinkėjo ir toliau sėkmingai darbuotis vardan tos Lietuvos.

Nuotraukoje: ponia Angelė Nelsienė iš Amerikos.


Prisijunkite prie diskusijos