Pekinas iškvietė Vokietijos ambasadorę dėl ministrės žodžių apie Xi Jinpingą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pekinas iškvietė Vokietijos ambasadorę Kinijoje dėl užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock žodžių, kai ji „diktatoriumi“ pavadino prezidentą Xi Jinpingą, pirmadienį pranešė Berlynas.
Abi šalys yra svarbios prekybos partnerės, tačiau Berlyno ir Pekino ryšiai pašlijo, nes kai kurie Vokietijos vyriausybės nariai laikosi griežtesnės pozicijos įvairiais klausimais nuo žmogaus teisių iki Taivano. A. Baerbock pasisako už griežtesnę poziciją ir savo pastabas išsakė per interviu „Fox News“ rugsėjo 14 d. viešėdama JAV.
Kalbėdama apie karą Ukrainoje ji pasakė: „Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas laimėtų šį karą, koks tai būtų ženklas kitiems pasaulio diktatoriams, tokiems kaip Kinijos prezidentas Xi? Todėl Ukraina turi laimėti šį karą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Berlyne AFP patvirtino, kad sekmadienį dėl šių pastabų Vokietijos ambasadorė „buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją“. Patvirtinimas, kad Kinija iškvietė ambasadorę Patricia Flor, buvo gautas Kinijai anksčiau pirmadienį pareiškus, kad ji „labai nepatenkinta“ A. Baerbock pasisakymu. Per įprastą spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning jį pavadino „visiškai absurdišku“ ir sakė, kad tai „rimtas Kinijos politinio orumo pažeidimas bei atvira politinė provokacija“.
Paklausta apie Kinijos protestą dėl jos pasisakymų per vizitą Niujorke, A. Baerbock teatsakė „priėmusi jį domėn“.
Vyriausybės atstovas atsisakė komentuoti kanclerio Olafo Scholzo nuomonę apie šias pastabas, bet pridūrė, kad akivaizdu, jog „Kiniją valdo komunistinis vienos partijos režimas, taip pat aišku, kad tai neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją“.
Kietesnė linija
Tai buvo jau trečias pastarasis atvejis, kai Kinija iškvietė Vokietijos ambasadorę. Lygiai tą patį Pekinas padarė, kai kovo mėnesį Vokietijos švietimo ministrė lankėsi Taivane, tai buvo pirmasis per 26 metus Vokietijos ministrų kabineto lygio vizitas į savarankišką salą, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir ketina atsiimti.
Be to, Vokietijos ambasadorė buvo iškviesta po Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų pareiškimo apie Taivaną 2022 m. rugpjūtį, kai Vokietija pirmininkavo grupei.
Vokietija užėmė griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu ir liepą, po kelis mėnesius vyriausybėje trukusių ginčų dėl jos strategijos, paskelbė naują politiką prieš „ryžtingesnę“ Kiniją. Joje mėginama suderinti dvi skirtingas pozicijas koalicinėje vyriausybėje vadinant Pekiną „partneriu, konkurentu, sisteminiu varžovu“.
A. Baerbock iš Žaliųjų partijos ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, o socialdemokratas O. Scholzas palaiko prekybai palankesnę poziciją. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA-ELTA nuotr.
Berlyne taip pat didėja susirūpinimas dėl potencialiai rizikingų Kinijos investicijų šalyje ir didelės Vokietijos verslininkų priklausomybės nuo verslo Kinijoje. Anksčiau šią savaitę šaltinis patvirtino, kad nacionalinio saugumo sumetimais Vokietija neleido Kinijai visiškai perimti palydovų startuolio, siekiančio konkuruoti su „Starlink“. Praėjusiais metais vyriausybė saugumo sumetimais blokavo dviejų lustų gamintojų pardavimą Kinijos investuotojams. Siūlomas Hamburgo uosto akcijų paketo pardavimas Kinijos įmonei sukėlė įnirtingą politinį ginčą, tačiau O. Scholzas galiausiai pritarė akcijų paketo, nors ir mažesnio, įsigijimui.
