Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pekinas iškvietė Vokietijos ambasadorę Kinijoje dėl užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock žodžių, kai ji „diktatoriumi“ pavadino prezidentą Xi Jinpingą, pirmadienį pranešė Berlynas.
Abi šalys yra svarbios prekybos partnerės, tačiau Berlyno ir Pekino ryšiai pašlijo, nes kai kurie Vokietijos vyriausybės nariai laikosi griežtesnės pozicijos įvairiais klausimais nuo žmogaus teisių iki Taivano. A. Baerbock pasisako už griežtesnę poziciją ir savo pastabas išsakė per interviu „Fox News“ rugsėjo 14 d. viešėdama JAV.
Kalbėdama apie karą Ukrainoje ji pasakė: „Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas laimėtų šį karą, koks tai būtų ženklas kitiems pasaulio diktatoriams, tokiems kaip Kinijos prezidentas Xi? Todėl Ukraina turi laimėti šį karą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Berlyne AFP patvirtino, kad sekmadienį dėl šių pastabų Vokietijos ambasadorė „buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją“. Patvirtinimas, kad Kinija iškvietė ambasadorę Patricia Flor, buvo gautas Kinijai anksčiau pirmadienį pareiškus, kad ji „labai nepatenkinta“ A. Baerbock pasisakymu. Per įprastą spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning jį pavadino „visiškai absurdišku“ ir sakė, kad tai „rimtas Kinijos politinio orumo pažeidimas bei atvira politinė provokacija“.
Paklausta apie Kinijos protestą dėl jos pasisakymų per vizitą Niujorke, A. Baerbock teatsakė „priėmusi jį domėn“.
Vyriausybės atstovas atsisakė komentuoti kanclerio Olafo Scholzo nuomonę apie šias pastabas, bet pridūrė, kad akivaizdu, jog „Kiniją valdo komunistinis vienos partijos režimas, taip pat aišku, kad tai neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją“.
Kietesnė linija
Tai buvo jau trečias pastarasis atvejis, kai Kinija iškvietė Vokietijos ambasadorę. Lygiai tą patį Pekinas padarė, kai kovo mėnesį Vokietijos švietimo ministrė lankėsi Taivane, tai buvo pirmasis per 26 metus Vokietijos ministrų kabineto lygio vizitas į savarankišką salą, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir ketina atsiimti.
Be to, Vokietijos ambasadorė buvo iškviesta po Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų pareiškimo apie Taivaną 2022 m. rugpjūtį, kai Vokietija pirmininkavo grupei.
Vokietija užėmė griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu ir liepą, po kelis mėnesius vyriausybėje trukusių ginčų dėl jos strategijos, paskelbė naują politiką prieš „ryžtingesnę“ Kiniją. Joje mėginama suderinti dvi skirtingas pozicijas koalicinėje vyriausybėje vadinant Pekiną „partneriu, konkurentu, sisteminiu varžovu“.
A. Baerbock iš Žaliųjų partijos ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, o socialdemokratas O. Scholzas palaiko prekybai palankesnę poziciją. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA-ELTA nuotr.
Berlyne taip pat didėja susirūpinimas dėl potencialiai rizikingų Kinijos investicijų šalyje ir didelės Vokietijos verslininkų priklausomybės nuo verslo Kinijoje. Anksčiau šią savaitę šaltinis patvirtino, kad nacionalinio saugumo sumetimais Vokietija neleido Kinijai visiškai perimti palydovų startuolio, siekiančio konkuruoti su „Starlink“. Praėjusiais metais vyriausybė saugumo sumetimais blokavo dviejų lustų gamintojų pardavimą Kinijos investuotojams. Siūlomas Hamburgo uosto akcijų paketo pardavimas Kinijos įmonei sukėlė įnirtingą politinį ginčą, tačiau O. Scholzas galiausiai pritarė akcijų paketo, nors ir mažesnio, įsigijimui.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Hanojus, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį primygtinai tvirtino nesiekiantis „pažaboti“ Kinijos, abiejų galingų valstybių nesutarimams dėl prekybos, saugumo ir teisių vis aštrėjant.
J. Bidenas teigė, kad per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Naujajame Delyje jis susitiko su Kinijos premjeru Li Qiangu – apie šį susitikimą Baltieji rūmai nepranešė – ir aptarė „stabilumą“.
Prezidentas prabilo apie šį susitikimą Hanojuje, kur kiek anksčiau tą pačią dieną susitarė gerinti ryšius su Vietnamu. Vašingtonas siekia stiprinti savo sąjungininkų tinklą Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione didėjančios Pekino įtakos fone.
Vašingtonas ir Pekinas nesutaria įvairiais pasauliniais klausimais, o J. Bidenas apkaltino Kiniją, esą ši siekia palenkti tarptautinę tvarką savo valiai. „Vienas iš dabar vykstančių dalykų yra tai, kad Kinija pradeda keisti kai kurias žaidimo taisykles prekybos ir kitais klausimais“, – teigė J. Bidenas per spaudos konferenciją. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas daug investavo į aljansų kūrimą pagal Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategijos gaires, įskaitant didžiojo Ketverto (angl. Quad) saugumo dialogą su Indija, Australija ir Japonija bei AUKUS paktą su Jungtine Karalyste ir Australija.
Tačiau jis tvirtino, kad Jungtinės Valstijos nesiekia užblokuoti Kinijos, veikiau tikisi nustatyti aiškias santykių taisykles.
„Aš nesiekiu pažaboti Kinijos. Tiesiog noriu užtikrinti, kad mūsų santykiai su Kinija būtų sąžiningi ir atviri, sureguliuoti, ir visi žinotų, apie ką kalbama“, – kalbėjo jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nedalyvavo G-20 susitikime, Pekinui ir Deliui ginčijantis dėl teritorinių ir kitų klausimų.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino „naują santykių erą“. EPA-ELTA nuotrauka
Pekinas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, pradėdamas viršūnių susitikimą su Vidurinės Azijos lyderiais, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino „naują santykių erą“. Pekinas tikisi sustiprinti ryšius su strategiškai svarbiu regionu.
Viršūnių susitikimas surengtas senoviniame Kinijos Siano mieste, istorinio Šilko kelio, per Vidurinę Aziją sujungusio Kiniją ir Europą, rytiniame gale. Pekinas laiko susitikimą ypač svarbiu.
Ketvirtadienio vakarą Xi Jinpingas surengė regiono lyderiams banketą ir sakė, kad ryšių stiprinimas yra „strateginis pasirinkimas“. „Esu įsitikinęs, kad mūsų bendromis pastangomis viršūnių susitikimas bus labai sėkmingas ir žymės naują Kinijos ir Vidurinės Azijos santykių erą“, – sakė Xi Jinpingas.
Tai pirmasis tokio pobūdžio susitikimas nuo tada, kai prieš 31 metus buvo užmegzti oficialūs santykiai. Pekinas teigia, kad 2022 m. prekyba su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu pasiekė 70 mlrd. JAV dolerių, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 22 procentais.
Vidurinė Azija svarbi ir Kinijos trilijonų dolerių vertės „Diržo ir kelio“ iniciatyvai, svarbiam Xi Jinpingo geopolitiniam projektui. Pekinas nori atnaujinti bendradarbiavimą ir užpildyti vakuumą, kurį buvusiose sovietinėse valstybėse paliko Rusijos karas Ukrainoje.
Kinija, antra pagal dydį pasaulyje energijos vartotoja, investavo milijardus dolerių, kad gautų prieigą prie Vidurinės Azijos gamtinių dujų išteklių, regioną kerta Kiniją su Europa jungiantys geležinkeliai.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.
Pasak analitikų, veikiausiai per viršūnių susitikimą bus stengiamasi pasiekti susitarimų, leisiančių toliau plėsti šį didžiulį tinklą, įskaitant ilgam įstrigusį 6 mlrd. JAV dolerių vertės geležinkelio, sujungsiančio Kiniją, Kirgiziją ir Uzbekistaną, projektą bei pratęsti dujotiekį iš Vidurinės Azijos į Kiniją. Prieš viršūnių susitikimą su Xi Jinpingu susitikęs Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas gyrė šio projekto „unikalų mastą“.
Kinijos šokėjos. EPA – ELTA foto
Ketvirtadienį per derybas su Kirgizijos prezidentu Sadyru Žaparovu Xi Jinpingas sakė, kad Kinija „nori kurti su Kirgizija geros kaimynystės, draugystės, bendros gerovės ir bendros ateities bendruomenę“. Jis susitiko ir su Uzbekistano, Tadžikistano bei Turkmėnistano vadovais, gyrė glaudžius ryšius su šiomis šalimis ir žadėjo plėsti ekonominius ir kultūrinius mainus.
Viršūnių susitikimas sutampa su Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimu Hirosimoje, Japonijoje. Per jį, be kitų dalykų, bus kalbama ir apie tai, kaip atremti visame pasaulyje didėjančią Kinijos įtaką.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu apsikeitė nuomonėmis ir pristatė vienas kitam savo planus, kaip pasiekti taiką Ukrainoje.
Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas tai pranešė per nacionalinį žinių teletiltą.
„Tai buvo tiesioginio dialogo aukščiausiu lygiu atnaujinimas ir, kaip sako mūsų diplomatai, apsikeitimas nuomonėmis. Kinijos prezidentas jau asmeniškai pristatė Kinijos taikos planą, o Ukrainos prezidentas kalbėjo apie mūsų taikos formulę, kurią sudaro 10 žingsnių ir kuri yra mūsų prioritetas siekiant taikos. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad jau yra tam tikrų momentų, kai turime sąlyčio taškų, jie susiję, pavyzdžiui, su branduolinio ginklo neplatinimu, draudimu užgrobti civilinius branduolinius objektus. Ir tai yra Ukrainos bei Kinijos pozicijų sąlyčio taškai, nuo kurių galima pradėti ir toliau plėtoti dialogą“, – sakė Prezidento atstovas spaudai. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jo, iš šio pokalbio nesitikima konkrečių susitarimų, tačiau pats jo faktas yra svarbus, nes tai gali būti pirmas žingsnis ir postūmis Ukrainos bei Kinijos santykiams atkurti ir plėtoti.
S. Nykyforovas taip pat pažymėjo, kad Ukraina buvo informuota apie tai, jog Kinija paskyrė specialųjį atstovą, kuris turėtų atvykti į Ukrainą.
„Pažiūrėsime, ką jis atveš. Manau, kad jis atvyks išsamiau suprasti mūsų poziciją. Kad ir kaip ten būtų, mes labai teigiamai vertiname tokį tiesioginį dialogą su Kinija“, – pridūrė jis.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
S. Nykyforovas pažymėjo, kad Ukraina jau seniai norėjo kalbėtis su Kinija. Tačiau paklaustas, kas inicijavo dabartinį pokalbį, jis atsakė: „Tai buvo abipusis interesas“.
Jau pranešta anksčiau, kad trečiadienį V. Zelenskis pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios telefonu kalbėjosi su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.
Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.
Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.
Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.
E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 29 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Kinijos vadovą Xi Jinpingą apsilankyti Ukrainoje.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis V. Zelenskio interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Pasak V. Zelenskio, jis nebendravo su Kinijos lyderiu nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, todėl norėtų, kad Xi Jinpingas atvyktų į Ukrainą.
„Mes norime pamatyti jį čia. Aš noriu pasikalbėti su juo. Aš bendravau su juo prieš prasidedant plataus masto karui. Bet visus šiuos metus, daugiau kaip metus, mes neturėjome kontaktų“, – sakė V. Zelenskis.
„rbc.ua“ primena, kad praėjusią savaitę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje su oficialiu vizitu ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tada pasirodė pranešimų, kad gali įvykti Kinijos lyderio ir Ukrainos prezidento pokalbis. Bet vėliau Ukrainos prezidento biuro atstovai paaiškino, kad organizuojant tokį pokalbį esama tam tikrų sunkumų.
Xi Jinpingas ir V. Putinas. Atvaizdai ant „matrioškų”. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė atvykusiam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, kad jis pasirengęs aptarti Pekino taikos pasiūlymą dėl Ukrainos.
„Visuomet esame atviri deryboms, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias gerbiame“.
V. Putinas taip pat sakė Kinijos lyderiui, kad jų šalis sieja daug bendrų tikslų.
„Turime daug bendrų užduočių ir tikslų“, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui ir pridūrė, jog tai, kad naują kadenciją pradėjęs Kinijos lyderis pirmajam vizitui į užsienį pasirinko Rusiją, yra „simboliška“.
Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad V. Putinas laimės kitus rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (dpa-ELTA). Per vizitą Rusijoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas laimės kitų metų prezidento rinkimus, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Žinau, kad kitais metais jūsų šalyje vyks prezidento rinkimai. Jūsų stiprios lyderystės dėka Rusija pastaraisiais metais padarė didelę pažangą siekdama sėkmės ir klestėjimo“, – pirmadienį Kremliuje vykusio susitikimo pradžioje sakė Xi Jinpingas.
„Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės palaikys jūsų gerus ketinimus“, – pridūrė Kinijos lyderis.
Šis pareiškimas patraukė Rusijos valstybinės žiniasklaidos dėmesį, nes V. Putinas dar nėra paskelbęs, ar kandidatuos. Jis tiesiogiai nereagavo į Xi Jinpingo žodžius, bet vėliau Kremlius paneigė, kad tai buvo Xi Jinpingo patvirtinimas, jog V. Putinas per rinkimus kandidatuos.
„Prezidentas Xi Jinpingas nesakė, kad V. Putinas dalyvaus rinkimuose. Prezidentas Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad rusai palaiko V. Putiną, ir čia šiam jo įsitikinimui tik pritariama“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rinkimai numatyti kitų metų kovą.
Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Rusiją trijų dienų valstybinio vizito.
Kinijos ir Rusijos prezidentai demonstruoja politinį artumą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas baigė kelias valandas pirmadienį Maskvoje trukusias neoficialias derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Rusijos ir Kinijos lyderių derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jiedu vėl susitiks oficialiam pokalbiui.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitą savaitę lankysis Rusijoje, penktadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija. Tai pirmoji per beveik ketverius metus jo kelionė į Maskvą.
„Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino kvietimu prezidentas Xi Jinpingas su valstybiniu vizitu lankysis Rusijoje kovo 20–22 dienomis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Pastarąjį kartą Xi Jinpingas lankėsi Rusijoje 2019 m., tačiau pernai V. Putinas dalyvavo žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Pekine, abu lyderiai taip pat susitiko rugsėjį Uzbekistane per regiono saugumo susitikimą.
Abu vadovai kalbėsis apie „strateginį bendradarbiavimą“, sakoma beveik tuo pačiu metu paskelbtame Kremliaus pranešime. Jiedu „aptars, kaip stiprinti nuodugnią partnerystę ir strateginį bendradarbiavimą“, įskaitant tarptautinėje arenoje, pranešė Kremlius ir pridūrė, kad „bus pasirašyti svarbūs dvišaliai dokumentai“.
Vizitas rengiamas praėjus kiek daugiau nei metams, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą. Kinija siekia save pateikti kaip karo atžvilgiu neutralią šalį, tačiau kai kurie Vakarų lyderiai kritikuoja jos poziciją kaip nepatikimą, Kinija kaltinama patyliukais remianti Maskvą.
Praėjusį mėnesį Kinija paskelbė 12 punktų dokumentą apie karą, raginantį pradėti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenitetą.
Kinija ir Rusija taip pat yra strateginės sąjungininkės, abi šalys dažnai dažnai pabrėžia partnerystę „be ribų“.
Pekino užsienio reikalų ministerija nepatvirtino sklandančių spėlionių, kad Xi Jinpingas ketina pasikalbėti ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai apie tai buvo paklausta per įprastą spaudos konferenciją penktadienį.
Ketvirtadienį Kinijos užsienio reikalų ministras paragino Kyjivą ir Maskvą „kuo greičiau“ atnaujinti taikos derybas, Kyjivo teigimu, ragindama tai padaryti Kinija pabrėžė ir Ukrainos teritorinio vientisumo svarbą.
Pekinas „tikisi, kad visos šalys išlaikys rimtį, santūrumą ir kuo greičiau atnaujins taikos derybas bei grįš į politinio susitarimo kelią“. Tai Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas telefonu sakė kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Pekinas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentui Ebrahimui Raisiui pradėjus trijų dienų valstybinį vizitą Kinijoje, šios šalies prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė abiejų šalių solidarumą.
Sudėtingų pokyčių pasaulyje akivaizdoje „Kinija ir Iranas remia vienas kitą ir solidariai bendradarbiauja“, – antradienį Pekine priimdamas svečią sakė Xi Jinpingas, kurį cituoja valstybinė stotis CCTV.
E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Irano valstybinės televizijos duomenimis, E. Raisį kelionėje lydi užsienio reikalų, ekonomikos, kelių ir transporto, naftos, pramonės, kalnakasybos ir prekybos bei žemės ūkio ministrai.
Vizito, kuris vyksta Kinijos prezidento kvietimu, tikslas, anot Irano valstybinės žiniasklaidos, yra abiejų šalių ekonominių santykių stiprinimas. Be pokalbių su Xi Jinpingu numatyti ir susitikimai su kinų verslininkais. Abiejų šalių delegacijos, be to, pasirašys nedetalizuojamus „bendradarbiavimo dokumentus“.
Iranas ir Kinija jau 2021-aisiais pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. Kinija, anot naujienų agentūros „Irna“, yra svarbiausia Irano prekybos partnerė – abi šalys bendradarbiauja daugelyje sričių, pavyzdžiui, energetikos, žemės ūkio, transporto ir prekybos.
Xi Jinpingas, anot CCTV, dabar pareiškė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisako prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas, kalbėjo Kinijos prezidentas.
Ir Kinija, ir Iranas yra svarbios Rusijos sąjungininkės. Vyriausybė Maskvoje dėl invazijos į Ukrainą yra iš esmės izoliuota tarptautiniu mastu. Iranui, be to, dėl jo branduolinės programos taikomis griežtos JAV sankcijos.
Vakarai yra įvedę sankcijas ir asmenims Teherane, kuriems tenka atsakomybė už smurtinius veiksmus prieš antivyriausybinių protestų dalyvius. Protestus sukėlė dorovės policijos sulaikytos 22 metų kurdės mirtis.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas patvirtintas trečiajai penkerių metų kadencijai Komunistų partijos generalinio sekretoriaus poste. Pirmajame savo plenariniame posėdyje naujasis partijos Centro komitetas sekmadienį Pekine, kaip ir tikėtasi, balsavo už tai, kad 69-erių Xi Jinpingas tęstų pareigas. Taip nepaisoma iki šiol taikytų amžiaus ir kadencijų skaičiaus ribojimų.
Tik kas penkerius vykstantis partijos suvažiavimas šeštadienį, baigdamas savaitę trukusią sesiją, Xi Jinpingo ideologiją ir jo nuolatinę lyderystę dar labiau įtvirtino partijos konstitucijoje ir pareikalavo besąlygiško lojalumo.
Xi Jinpingo patvirtinimas generalinio sekretoriaus poste leis jam siekti trečiosios Kinijos prezidento kadencijos, apie kurią turėtų būti paskelbta kovo mėnesį per kasmetines vyriausybės įstatymų leidybos sesijas.
2018 metais Xi panaikino dviejų prezidento kadencijų apribojimą, atverdamas sau kelią likti valdžioje neribotą laiką.
Xi Jinpingas: Kinija niekada neatsisakys teisės panaudoti jėgą prieš Taivaną. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, spalio 16 d. (ELTA). Taivano klausimą turi išspręsti Kinijos žmonės, Kinija niekada neatsisakys teisės naudoti jėgą, bet sieks taikaus sprendimo. Tai sekmadienį pareiškė prezidentas Xi Jinpingas, pradėdamas svarbų Kinijos komunistų partijos suvažiavimą, praneša „Reuters“.
„Taivano problemos sprendimas yra pačių kinų reikalas“, – pabrėžė jis.
Pasak Xi Jinpingo, Kinija visada „gerbė ir rūpinosi Taivanu, davė naudos“ jo žmonėms ir yra įsipareigojusi skatinti ekonominius ir kultūrinius mainus per Taivano sąsiaurį.
„Mes labai nuoširdžiai sieksime taikaus susijungimo, tačiau niekada nežadėsime atsisakyti jėgos naudojimo ir pasiliksime galimybę imtis visų būtinų priemonių (dėl susijungimo)“, – pabrėžė Kinijos vadovas.
Anot jo, jėgos panaudojimo scenarijus numatytas užsienio jėgų kišimosi ir „labai nedidelio“ Taivano nepriklausomybės šalininkų skaičiaus pasipriešinimo atvejui.
Sekmadienį Pekine prasidėjo Kinijos komunistų partijos XX suvažiavimas. Manoma, kad jame dabartinis Kinijos vadovas Xi Jinpingas bus perrinktas trečiai penkerių metų kadencijai ir įgis beprecedenčius per pastaruosius 50 Kinijos istorijos metų įgaliojimus.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, rugsėjo 29 d. (dpa-ELTA). Valdant Xi Jinpingui Kinijos reputacija Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir kitose išsivysčiusiose šalyse smarkiai pablogėjo , rodo ketvirtadienį paskelbtas „Pew“ tyrimų centro tyrimas.
„Pew“ apklausos ir duomenų analizė parodė, kad viešoji nuomonė apie Kiniją išsivysčiusiose šalyse per dešimt Xi Jinpingo valdymo metų tapo „staiga ir dideliu mastu labiau neigiama“. Nustatyta, kad didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos žmogaus teisių politika, karinė galia ir ekonomika.
Per Kinijos komunistų partijos kongresą, prasidėsiantį spalio 16 d. Pekine, Xi Jinpingas siekia trečiosios partijos vadovo kadencijos, tai būtų precedento neturintis atvejis. Kongresas rengiamas kas penkerius metus. Jau kurį laiką buvo aišku, kad Xi Jinpingas pasinaudos susitikimu siekdamas užsitikrinti dar vieną partijos generalinio sekretoriaus kadenciją ir toliau plėsti savo galias.
Lapkritį Komunistų partija atvėrė jam kelią išlikti partijos lyderiu galimai visą gyvenimą. Savo „istorinėje rezoliucijoje“ partijos Centro komitetas nusprendė „visiems laikams“ palaikyti Xi Jinpingo, „kaip partijos branduolio“, poziciją.
„Pew“ pabrėžia, kad nuo 2017 m. nepalankus požiūris į Kiniją „dramatiškai“ išaugo Pietų Korėjoje, stiprėja Australijoje, o „Japonijoje požiūris į Kiniją neigiamas visą pastarąjį dešimtmetį“.
Xi Jinpingas ragina kurti „tarptautinę tvarką teisingesne ir racionalesne kryptimi“. EPA-ELTOS nuotr.
Samarkandas, Uzbekistanas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį paragino regiono šalis pertvarkyti tarptautinę tvarką. Jis tai sakė per viršūnių susitikimą Uzbekistane, kuriuo siekiama mesti iššūkį pasaulinei Vakarų įtakai.
Lyderiai turėtų „dirbti kartu, skatindami kurti tarptautinę tvarką teisingesne ir racionalesne kryptimi“, – sakė Xi Jinpingas per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimą, kuriame dalyvavo Rusijos, Irano ir Vidurinės Azijos šalių vadovai.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Nur Sultanas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus antradienį atvyko trijų dienų vizito į Kazachstano sostinę Nur Sultaną dalyvauti tarpreliginiame aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį neatvyks Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas, kilus įtampai dėl Ukrainos.
Popiežiaus lėktuvas nusileido netrukus po 17.15 val. (11.15 val. Grinvičo laiku), informavo lėktuve buvęs AFP žurnalistas. 85 metų pontifiką turėjo priimti prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas, o po to jis turėtų pasakyti pirmąją kalbą valdžios institucijų ir diplomatinio korpuso atstovams.
Tuo pačiu metu kaip ir Pranciškus Kazachstane lankysis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kuris vyks į savo pirmąją užsienio kelionę nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Jų abiejų vizitai į šią Vidurio Azijos šalį vyksta tuo metu, kai Vatikanas tikisi atnaujinti istorinį susitarimą dėl vyskupų skyrimo Kinijoje.
Skrydžio metu žurnalistų paklaustas apie galimą susitikimą su Xi, Pranciškus atsakė, kad „neturi jokios informacijos“ apie galimas derybas. Tačiau jis pridūrė, kad yra „visada pasirengęs vykti į Kiniją“.
Kinija mini 100-ąsias Komunistų partijos įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.
Kinija ketvirtadienį mini 100-ąsias Komunistų partijos įkūrimo metines. Šalies ir partijos lyderis Xi Jinpingas ta proga pabrėžė absoliutų partijos lyderystės vaidmenį. „Turime išlaikyti partijos lyderystę. Kinijos sėkmė priklauso nuo partijos“, – kalbėjo jis. Be partijos esą nebus „nacionalinio atsinaujinimo“.
Kartu Xi Jinpingas per ceremoniją Tiananmenio aikštėje pabrėžė „negrįžtamą“ Kinijos tapimą pasaulio galybe. Stovėdamas prie milžiniško partijos ir valstybės įkūrėjo Mao Dzedungo portreto, jis sakė, kad partija milijonus žmonių išvadavo iš skurdo, taip pat daug prisidėjo prie globalios plėtros. Laikai, kai prie Kinijos buvo galima kabinėtis, esą „praėjo visiems laikams“.
Pompastiškoje ceremonijoje dalyvavo tūkstančiai dainininkų, dainavusių patriotines dainas. Virš Tiananmenio aikštės praskriejo naikintuvai, sraigtasparniai danguje suformavo skaičių 100. Jauni partijos nariai kartu davė ištikimybės priesaiką.
Kinijos Komunistų partiją 1921 metų vasarą Šanchajuje įkūrė Mao ir nedidelė grupelė jo bendražygių. Šiandien partija turi 95 mln. narių.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį prasidėjusiame virtualiame Davoso ekonomikos forume įspėjo pasaulio lyderius nepradėti „naujo Šaltojo karo“ ir paragino pasaulio šalis būti vieningas koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Suburti nedideles klikas ar pradėti naują Šaltąjį karą, atmesti, grasinti ar įbauginti kitus… tik pastūmės pasaulį susiskaldymo link“, – sakė Xi Jinpingas, veikiausiai siekdamas netiesiogiai sukritikuoti JAV prezidento Joe Bideno ketinimus atkurti pasaulinius aljansus, kad būtų galima pasipriešinti didėjančiai Kinijos įtakai.
Kritikuodamas veiksmus, kurių prieš Kiniją ėmėsi Donaldo Trumpo vadovaujama ankstesnė JAV administracija, Xi Jinpingas sakė, kad konfrontacija „galiausiai visada pakenks kiekvienos tautos interesams ir aukos žmonių gerovę.“
Kinijos lyderis taip pat paminėjo ambicingus Pekino klimato įsipareigojimus iki 2030 metų 65 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas ir iki 2060 m. pasiekti klimato neutralumą. Tai reikšmingi įsipareigojimai, kadangi Kinija yra atsakinga už ketvirtį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
„Norėdama pasiekti šiuos tikslus, Kinija turės įdėti daug sunkaus darbo. Tačiau mes tikime, kad kai kalbama apie visos žmonijos interesus, Kinija turi žengti žingsnį į priekį, imtis veiksmų ir padaryti tai, ką reikia“, – sakė jis.
Xi Jinpingas taip pat paragino sustiprinti pasaulio valdymą per daugiašales organizacijas, pašalinti tarptautinės prekybos, investicijų ir technologijų mainų kliūtis bei sustiprinti besivystančių valstybių atstovavimą pasaulinėje arenoje.
Jis taip pat pabrėžė makroekonominės politikos stiprinimo svarbą kovoje su pandemijos sukeltu ekonominiu nuosmukiu.
„Turime sukurti atvirą pasaulio ekonomiką, apsaugoti daugiašalę prekybos sistemą ir susilaikyti nuo diskriminacinių ir išimtinių standartų, taisyklių ir sistemų bei aukštų sienų, skiriančių prekybą, investicijas ir technologijas“, – sakė jis.
Donaldas Trumpas prisipažino, kad jam patinka „griežti ir rūstūs“ užsienio šalių lyderiai. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paviešintame garso įraše prisipažino, kad jam patinka autoritariški lyderiai. Jis teigė, kad kuo „griežtesni ir labiau rūstūs“ jie yra, tuo geriau jis su jais sutaria.
Žurnalistas Bobas Woodwardas šiuo garso įrašu pasidalijo transliuotojo NBC laidoje „Today“, likus vienai dienai iki jo knygos „Įniršis“ (angl. Rage) išleidimo, kuri grindžiama 18 interviu su D. Trumpu įrašų.
Naujausiame įraše D. Trumpas aiškina, kodėl jis toks artimas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, apribojusiu žiniasklaidos laisvę ir įkalinusiu dešimtis tūkstančių žmonių dėl nesėkmingo 2016 metų perversmo.
D. Trumpas taip pat sulaukia dėmesio dėl to, kad palankiai vertina Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, Saudo Arabijos karūnos princą Mohamedą bin Salmaną ir kitus lyderius, kaltinamus sunkiais žmogaus teisių pažeidimais.
„Labai gerai sutariu su (Recepu Tayyipu) Erdoganu, nors neturėčiau, nes visi sako, kad jis siaubingas žmogus“, – sausio 22 dieną įrašytame interviu kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas, anksčiau išreiškęs „meilę“ Kim Jong Unui ir gyręs Xi Jinpingą, regis, neturėjo paaiškinimo savo palankumui tokiems lyderiams.
„Jūs man kada nors tai paaiškinsite, gerai? – jis klausė B. Woodwardo. – Ne tokius griežtus (lyderius) aš turbūt mėgstu mažiau, ar (su jais) sutariu prasčiau.“
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė nenorintis „šiuo metu kalbėti“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. D. Trumpas pabrėžė esąs „labai nusivylęs“ Kinijos veiksmais koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Mūsų santykiai yra geri, tačiau dabar tiesiog nenoriu su juo kalbėti“, – teigė D. Trumpas.
Paklaustas, kokie bus tolesni JAV veiksmai, D. Trumpas neatskleidė konkrečių žingsnių, tačiau ėmėsi grasinamo tono ir perspėjo: „Yra daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti. Galėtume įgyvendinti daug dalykų. Galėtume nutraukti visus ryšius.“
„Jei taip padarytume, kas nutiktų? Jei nutrauktume visus saitus, sutaupytume 500 mlrd. dolerių“, – teigė D. Trumpas.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos išaugo, šalims apsikeitus aštriais komentarais dėl koronaviruso pandemijos, nusinešusios 300 tūkst. gyvybių, kilmės. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Jau ilgą laiką D. Trumpas kaltina Kiniją nuslėpus informaciją apie tikrąjį COVID-19 protrūkio mastą. Koronaviruso epidemija prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir pirmiausia išplito Uhano mieste, Kinijoje.
Pekinas kaltinimus atkakliai neigia ir tvirtina, kad visus prieinamus duomenis perdavė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
D. Trumpas interviu „Fox Business“ metu dar kartą pakartojo savo kaltinimą ir pareiškė, kad „viskas atėjo iš Kinijos, todėl jie ir turėjo jį sustabdyti“.
