Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas Seikatos reikalų komitete trečiadienį pristatė visuomenės sveikatos būklės duomenis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir priemones situacijai gerinti.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu visuomenės streso lygis šalyje yra dvigubai didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją, 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimą.
„Matome, kad visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginus su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos. Iki pandemijos stresą jautė tik 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo to laiko nuosekliai mažėja, ką galima turbūt sieti su tam tikru prisitaikymu prie esamos situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė SAM atstovas.
I . Rubikas taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu stipriai išaugo nerimo, pykčio ir liūdesio jausmai.
„Žiūrint į paslaugų prieinamumą, VLK (Valstybinės ligonių kasos – ELTA) duomenimis, apie 10 proc. Išaugo asmenų, kurie kreipiasi į gydimo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė jis.
SAM atstovas taip pat akcentavo, kad analizuojant karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai pirmosios bangos metu atliktas tyrimas parodė, jog karantino metu reikšmingai padaugėjo gyventojų, kurie jautėsi vieniši.
„Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, apie pusę visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir apie pusės apklaustų psichologinė gerovė buvo žema. Tai čia yra vasaros metu Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos tyrimų centro atliktas tyrimas“, – teigė I. Rubikas.
„Reikėtų pažymėti, kad to paties tyrimo metu buvo atrasta, kad žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių, ir tai yra tam tikra rizika“, – pridūrė jis.
COVID-19 pandemijos padarinių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo planas
SAM atstovas taip pat pabrėžė, kad reaguojant į blogėjančią visuomenės psichikos sveikatą dar praėjusių metu viduryje buvo priimtas COVID-19 pandemijos padarinių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas.
„Jis buvo patvirtintas praėjusių metų viduryje ir šiuo metu kaip tik yra pradėtas jo atnaujinimas, atsižvelgiant į antrosios COVID-19 bangos psichikos sveikatos poreikius ir siekiant pasirengti visuomenės gerovės atstatymui pasibaigus pandemijai. Į darbo grupę įeina įvairių institucijų atstovai ir pagrindiniai šių sričių ekspertai, taip pat pagal kompetenciją bus kviečiami kitų sričių ekspertai“, – teigė jis.
Pasak I. Rubiko, veiksmų plano pagrindinės priemonės yra mobiliųjų krizių komandos paslaugų įgyvendinimas, stipriai padidintas psichologinės anoniminės pagalbos prieinamumas visuomenės sveikatos biuruose, apie 80 proc. padidintas emocinės paramos tarnybų finansavimas, išplečiant šios paslaugos apimtį, taip pat apmokomi specialistai, šiuo metu siekiama padidinti medicinos psichologų skaičiaus psichikos sveikatos centruose ir imamasi kitų kompleksinių priemonių.
Jo teigimu, dar pirmojo karantino metu buvo įsteigta ir bendros emocinės pagalbos linija, kurios numeris 1809 bei įsteigta nacionalinė emocinės pagalbos svetainė www.pagalba sau.lt
