Dažnas iš mūsų esame skaitę straipsnių apie dvigubus agentus. Publikacijose apie dvigubus agentus dažnai pabrėžiama, koks tai sudėtingas, įtemtas, pavojų kupinas užsiėmimas – vienu metu tarnauti net dviems šeimininkams.
Vienam – talkinti nuoširdžiai, ištikimai, o kitą – vedžioti už nosies, tik apsimetant, jog nuoširdžiai plušama jo interesams.
Dvigubų agentų likimai dažnusyk baigdavosi tragiškai. Anksčiau ar vėliau juos išaiškindavo, ilgam pasodindavo į kalėjimą ir net sušaudydavo.
O ar žvalgybos istorija žino atvejų apie trigubus agentus? Juolab – apie sėkmingai dirbusius trigubus agentus? Pasirodo, tokių pavyzdžių esama. Štai prancūzės Matildos Karė pavyzdys. Ši 1908-aisiais metais gimusi prancūzė slaptosioms tarnybos pradėjo tarnauti Antrojo pasaulinio karo metais.
Žinomo Prancūzijos armijos karininko dukrą Matildą Karė 1940-aisiais pirmiausiai užverbavo prancūzų pogrindžio atstovai, slapta rengę diversijas vokiečių okupuotame Paryžiuje. Matilda Karė tapo aktyvia prancūziškojo pasipriešinimo dalyve. Pagrindinis jos darbas buvo rengti rengti pranešimus apie vokiečių armijos išsidėstymą ir veiksmus visoje Prancūzijos teritorijoje. Tie pranešimai būdavo nedelsiant siunčiami sąjungininkų pajėgoms į Didžiosios Britanijos sostinę Londoną. M.Karė gavo “Lili” ir “Katės” slapyvardžius.
Tačiau netrukus keli M.Karė pagalbininkai buvo demaskuoti okupacinės Vokietijos armijos kontržvalgybos, ir Matilda atsidūrė vokiečių nelaisvėje. Ją tardė Abvero karininkai. Jauna moteris teturėjo du pasirinkimus: arba mirtį, arba bendradarbiavimą su okupanto žvalgyba. “Lili” ir “Katės” slapyvardžius turėjusiai prancūzų pogrindžio atstovei buvo pažadėtas net solidus išlaikymas – po 60-imt tūkstančių frankų kiekvieną mėnesį. M.Karė sutiko bendradarbiauti su Abveru. Ar šis žingsnis žengtas nedelsiant, ar būta skausmingų dvejonių, niekas dabar tiksliai nežino.
Matildos išdavysčių dėka Abvero agentams lengvai pavyko suimti dar keliolika prancūziškojo pasipriešinimo aktyvistų. M.Karė vokiečiams taip pat padėjo surasti keturias radijo stotis. M.Karė žinomi visus radijo siųstuvų kodus ir jų veikimo dažnius. Prancūzė padėjo vokiečiams naudotis siųstuvais būtent taip, kad britai nieko nesuprastų apie išdavystę.
M.Karė melas buvo labai įtikinamas. Jai beveik pavyko dar viena išdavikiška operacija. Tuo metu Prancūzijos teritorijoje dirbo aukšto rango britų žvalgas, Didžiosios Britanijos specialiųjų operacijų valdybos darbuotojas Pjeras de Vomkuru. Šiam žvalgybininkui “Lili” padėjo užmegsti nuolatinį radijo ryšį su Londonu ir net susitarti dėl sąlygų, kaip jį specialiu lėktuvu, iškilus mirtinam pavojui, parskraidinti iš Prancūzijos į Londoną.
Paskatinti sėkmės vokiečiai jau planavo M.Karė pasiųsti su tuo Pjeru de Vomkuru į Londoną, kad Abvero užverbuota prancūzė jiems teiktų žinias apie britų specialiųjų operacijų valdybos planus tiesiai iš Didžiosios Britanijos. Tačiau ponas Pjeras de Vomkuru buvo patyręs. Jis ėmė įtarti kažką negero. Jam pasirodė keista, kad vokiečių okupuotoje prancūzijoje “Lili” veikia itin drąsiai, įžūliai, imasi pačių rizikingiausių planų ir tarsi nė kiek nebijo būti sučiupta.
Vieną sykį Pjeras de Vomkuru atvirai pasiteiravo M.Karė, ar tik jos nėra perverbavę vokiečiai. Matilda apsiverkė. Ji prisipažino. Pjeras de Vomkuru moters nesmerkė. Jis patikėjo jos žodžiais. Moters atgaila jam pasirodė nuoširdi. 1942-ųjų metų vasario 26-ąją jie abu kateriu išplaukė Didžiosios Britanijos krantų link ir sėkmingai šį šalį pasiekė jau kitos dienos rytą. Britų kontržvalgybai Pjeras pristatė ponią M.Karė kaip išdavikę, tačiau sutinkančią sąžiningai tarnauti Londonui. Jis laidavo, jog “Lili” sutinka nuoširdžiai dirbti britams. Specialiųjų operacijų valdybos vadovybė irgi patikėjo “Lili” nuoširdumu. Taigi prieš tai tarnavusi prancūzų ir vokiečių žvalgyboms dabar M.Karė šį kartą tapo dar ir britų slaptųjų tarnybų agente.
Beje, M.Karė pateikta informacija apie Abverą britams labai pravertė.“Lili” papasakojo viską, ką žinojusi apie vokiečių kontržvalgybos veikimo metodus, vokiečių karininkus, su kuriais jai teko dirbti, vokiečių kariuomenės dalinių išsidėstymą Paryžiuje ir jo apylinkėse.
1942-aisiais metais Pjerui de Vomkurui teko grįžti į Prancūziją, kur 1942-ųjų balandžio mėnesį jį areštavo Abvero agentai. Tačiau “Lili” kaltės čia tikrai nebuvo. Tiesiog itin nepalankiai susiklostė aplinkybės. Bijodami, kad Pjeras de Vomkuru neištvers kankinimų ir papasakos apie M.Karė bendradarbiavimą su Londonu, britų kontržvalgai “Lili” pasodino į kalėjimą. Kalėjime taip pat ir “Katės” slapyvardį turėjusi M.Karė išbuvo iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Pasibaigus karui M.Karė perduota prancūzams. Žinoma, oficialusis Paryžius ją teisė. 1949-aisiais paskelbtas nuosprendis nežadėjo nieko gero. Prancūzijos teismas ją apkaltino tėvynės išdavimu ir pasmerkė myriop. Tačiau M.Karė buvo gimusi, matyt, po laiminga žvaigžde, kadangi mirties bausmę prancūziškoji Temidė netrukus atšaukė. Griežčiausia bausmė pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos. Bet net kalėti M.Karė ilgai neteko. 1954-aisiais moterį reabilitavo ir paleido į laisvę.
1959-aisiais metais M.Karė išleido prisiminimų knygą “Aš buvau katė”. Knygos pavadinimas bylojo apie sąsajas su buvusiu slapyvardžiu “Katė”. Žodžiu, poniai M.Karė teko paplušėti net trims žvalgyboms – Prancūzijos pasipriešinimo judėjimui, Vokietijos Abverui ir Didžiosios Britanijos specialiųjų operacijų valdybai. Tarnyba net trims žvalgyboms pažymėta ypatingu sėkmės ženklu – moteris ne tik išsaugojo gyvybę, bet ir išvengė žiaurių kankinimų bei kalėjimo iki gyvos galvos. Tiesa, savo prisiminimuose ji prakeikė karą, kuris sujaukė jos likimą, ir nelaikė savęs “gimusia po laiminga žvaigžde”, nes išdavystė – labai sunku dalykas
M.Karė mirė savo mirtimi. Manoma, kad pasitraukė Anapilin 1970-aisiais metais. Tačiau dėl tikslios mirties datos istorikai ginčijasi. Normano Polmaro ir Tomo B.Aleno knygoje “Špionažo enciklopedija” ties skaičiumi “1970-ieji” padėtas klaustukas.
Nuotraukoje: ne trims žvalgyboms Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusi Matilda Karė.
2011.11.07
