Prezidentas G. Nausėda atviras dialogui su Baltarusija, tačiau raudonųjų linijų neperžengs
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra atviras dialogui su Baltarusija, bet šiuose santykiuose neperžengs raudonųjų linijų. Taip tvirtino prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė po Prezidentūroje vykusios neformalios diskusijos, kurioje aukščiausi valstybės asmenys aptarė Lietuvos ir Baltarusijos tolesnio bendradarbiavimo galimybes.
.
„Natūraliai išsirutuliojusios temos buvo Baltarusija ir Ukraina. Prezidentas turėjo keletą žinučių institucijų vadovams. Dėl Baltarusijos jis pakartojo, kad yra atviras dialogui, bet dialogas bus mezgamas neperžengiant Lietuvos raudonųjų linijų. O tos raudonosios linijos yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės“, – teigė A. Skaisgirytė.
Ji taip pat tikino, kad Baltarusijoje vykusius rinkimus Lietuvos prezidentūra neabejotinai laiko nedemokratiškais. „Dėl rinkimų Baltarusijoje nėra jokių paslapčių, kad ESBO stebėtojai įvertino juos kaip nedemokratiškus, ir pagal mūsų standartus tai nebuvo visiškai laisvi rinkimai. Tokia padėtis Baltarusijoje yra daug metų ir per šiuos rinkimus ji nepasikeitė“, – kalbėjo prezidento patarėja.
A. Skaisgirytė, taip pat akcentavo, kad susitikimo metu prezidentas išklausė įvairių institucijų nuomones, kaip galima padėti Ukrainai.
„Kalbėdamas apie Ukrainą ir besiruošdamas Lietuvos – Ukrainos prezidentų tarybai, kuri vyks kitą savaitę Vilniuje, prezidentas norėjo išgirsti visų institucijų vadovų nuomones, kaip galima suaktyvinti santykius su Ukraina, kaip galima paremti tą šalį ir jos eurointegracinius siekius“ – kalbėjo ji.
Paklausta apie G. Nausėdos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės, patarėja teigė, kad prezidentas šiuo klausimu neieškos jokių kompromisų. „Prezidento pozicija ne kartą yra pabrėžta, dėl Astravo elektrinės negali būti jokių kompromisų“, – tikino ji.
Po Prezidentūroje vykusios neformalios diskusijos Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius akcentavo, kad labai svarbu padėti Baltarusijai išsaugoti kiek įmanoma daugiau savarankiškumo nuo Rusijos. „Norime, kad Baltarusija būtų kiek įmanoma nepriklausoma. Matome, kad didžiulį spaudimą (Baltarusija – ELTA) patiria iš savo Rytų kaimyno. Tai įvertinus, norėtųsi, kad dialogas su Lietuva padėtų tai šaliai kiek įmanoma daugiau, ir kad padėtų mūsų nacionaliniams interesams“, – spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad, kalbant apie demokratiją Baltarusijoje, neįžvelgiama jos kokybinių pokyčių. Tačiau, pasak jo, kai kurie išoriniai veiksniai verčia svarstyti apie būtinybę keisti esamą Vilniaus ir Minsko dialogą.
„Pačioje Baltarusijoje vargu ar kažkas esmingai pasikeitė. Žvelgiant į paskutinius parlamento rinkimus, nematyti pokyčių. Bet matome, kad tarptautinė aplinka yra pasikeitusi. Didžiulis spaudimas šiai šaliai yra iš Rytų kaimynės (…). Pasikeitė mūsų strateginių partnerių taktika. Jungtinės Valstijos, kurios daugiau laikėsi izoliacijos santykiuose (su Baltarusija – ELTA)… dabar šis požiūris yra iš esmės pakitęs“, – kalbėjo ministras ir pabrėžė, kad būtina išnaudoti visus Lietuvos turimus diplomatinius svertus.
„Ar bus geriau (šiltinant santykius – ELTA), aš negaliu pasakyti, bet kad blogiau nebus – tai galiu garantuoti“, – apibendrino L. Linkevičius.
Po neformalaus susitikimo Prezidentūroje nuomones pareiškė Seimo opozicijos atstovai
Seimo opozicijos atstovė Viktorija Čmilytė – Nielsen pritarė, kad megzdama santykius su Baltarusija Lietuva turi nenusižengti savo vertybinėms nuostatoms.
„Ieškodami sąlyčio taškų su Baltarusija turėtume laikytis vertybiškai tvirtos pozicijos, nenusižengti mūsų įsipareigojimams demokratijai, pilietinei visuomenei, žmogaus teisėms, palaikyti tą pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, kuris jau dabar yra užsimezgęs“, – savo poziciją išsakė V. Čimilytė – Nielsen.
Seimo narė džiaugėsi, kad dėl Ukrainos aukščiausių valstybės vadovų nuostatos yra labai panašios.
„Kalbant apie Ukrainą bendra pozicija yra labai panaši, principinių skirtumų nėra. Manome ir tvirtiname, kad esame šios valstybės draugai, sergame už tai, kad kuo sėkmingiau klostytųsi ta sudėtinga situacija, kuri yra dabar, ir esame pasirengę visais įmanomais būdais padėti, bendradarbiauti ir ateityje tą darysime“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijos (TS–LKD) partijos atstovės Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės teigimu, ši partija laikosi nuostatos, kad glaudesnis dvišalis dialogas yra sunkiai įmanomas, kol Baltarusija neišspręs Astravo atominės elektrinės (AE) problemos.
„Dėl raudonųjų linijų, kai kalbame apie Astravo AE, tarsi sutariame, bet, kaip suprantu, yra skirtinga prieiga. Viena vertus, kalbėtis ir turėti mintyje raudonąsias linijas, kita vertus, jas nubrėžti kaip sąlygą kalbėjimuisi“, – teigė TS–LKD atstovė ir pabrėžė, kad šios partijos pozicija šiuo klausimu yra griežta. Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
„Tėvynės sąjungos pozicija dėl Astravo AE ir santykių su Baltarusija yra gana griežta, ir tas kalbas apie raudonąsias linijas suprantame taip, kad kai yra raudona linija, tai nelabai yra ir apie ką kalbėti, nebent tai būtų Baltarusijos geranoriškumas ir susitarimas, kad ji šią problemą tikrai imtųsi spręsti“, – partijos poziciją išsakė R. Morkūnaitė – Mikulėnienė.
ELTA primena, kad Prezidentūroje surengtame susitikime dalyvavo prezidento vyr. patarėjai, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų pirmininkai Juozas Bernatonis ir Gediminas Kirkilas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas bei opozicijai atstovaujantys politikai.
