Prezidentūra kritikuoja Vyriausybės darbą ieškant sprendimų dėl energetikos kainų


Prezidentūra laukia naujo prezidento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentūra nėra patenkinta tuo, kaip Lietuvos interesus Europos Sąjungos struktūrų koridoriuose bando apginti dešiniųjų ministrų kabineto atsakingi asmenys. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad, jo nuomone, Vyriausybės apsukos sprendžiant energijos kainų klausimą ir ieškant europinio lygio priemonių šiai problemai spręsti yra per lėtos. Kritikuoja jis ir ministro bei kitų politikų išsakytą poziciją, kad rekordiškai aukštų energetikos kainų klausimas turėtų būti išspręstas Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu – formate, kuriame Lietuvai atstovauja prezidentas. Pasak jo, toks bandymas permesti atsakomybę už sprendimą yra netikslus.
 
„EVT yra kulminacija – pati pabaiga sprendimų priėmimo,  jeigu nesusitariama ir jeigu šakinės tarybos nepriėmė sprendimo kvalifikuota balsų daugumos būdu. Dar gegužės mėnesį EVT patvirtino RePower EU planą,  kuriame suformuluoti uždaviniai dėl kainų mažinimo, o sprendimų paieška vyksta toliau darbo grupėse, tarp ministerijų, derinant interesus Briuselyje su komisijos atstovais, ieškant sąjungininkų…Tuomet vyksta ministrų tarybos, kurios ir priima tokius sprendimus, kaip konkrečiai turi veikti vienas ar kitas rinkos reguliavimo elementas įgyvendinant EVT sprendimus“, – Eltai sakė patarėjas.
 
„Mes stipriai vėluojame su savo pasiūlymais, su mūsų problematikos aktualizavimu. Negalime laukti EVT, nes tada bus per vėlu. Nes to klausimo EVT gali net nebūti, mes galime būti pervažiuoti iki tol“, – teigė J. Neverovičius.  
 
Pavyzdžiui, svarstė J. Neverovičius, Lietuvai aktyviai nesiūlant konkrečių problemos sprendimo būdų, galėtų būti realizuotas Lietuvai itin nepalankus Europos Komisijos pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo.
 
Europos Komisija siūlo apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams. Pigią elektrą ne iš dujų gaminančios įmonės šiuo metu uždirba didelius pelnus, kadangi elektros rinkos kainą lemia rangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – tai yra dujomis kūrenamos elektrinės. EK argumentuoja, jog sumažinus perteklines pajamas, ES šalys gautų naujų išteklių pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms paremti. 
J. Neverovičius pažymi, kad tokio Lietuvai nenaudingo pasiūlymo atsiradimas rodo, jog Lietuva nedalyvavo ir toliau nedalyvauja sprendimų artikuliavimo procese.  
 
„Akivaizdu, kad Lietuva šiame procese nedalyvavo, nes mums pasiūlymai iš Komisijos pusės yra visiškai nenaudingi – pirmiausia rekomendacija surinkti viršpelnį ir padalinti tose rinkose, kur vyksta gamyba. Kadangi Lietuvoje nevyksta gamyba, tad išeina taip, kad mūsų namų ūkiai, mūsų verslas mokėtų brangiausias kainas ES, o visą naudą pasiima tos valstybės, kurios gamina elektrą“, – sakė J. Neverovičius.   
 
„Gali būti, kad, Lietuvai nesugebėjus suburti pakankamos daugumos, klausimas net nenueis iki EVT, nes jis bus nuspręstas šakinėje ministrų taryboje. Taigi į EVT klausimas gali net nenueiti, jis bus uždarytas ir mums bus primestas nepalankus sprendimas. Taip kaip jau kartą atsitiko su mobilumo paketu“, – apibendrino patarėjas.   
 
ELTA primena, kad visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai Briuselyje penktadienį diskutavo, kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas.
 
ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija yra pasiūliusi įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų „lubas“, tuo metu EK – jas taikyti ir iš Rusijos tiekiamoms dujoms bei apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams.
 
Lietuvai joje atstovavusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, didelė dalis ES valstybių pritartų nustatyti dujų kainų „lubas“, o dar rugsėjį galima tikėtis konkretesnių priemonių, kaip Bendrijoje bus apribojamos augančios energijos kainos.
 
Antrasis pasiūlymas, kuriam taip pat pritaria didesnė dalis ES valstybių, Lietuvai, anot ministro, nėra palankus, nes tuomet dalyje šalių elektros kainos sumažės, tuo metu Lietuvoje – išliks aukštos. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
 
Šią savaitę ministras neatmetė, kad energetikos rinkos tobulinimo klausimas gali persikelti ir į EVT.
 
D. Kreivys antradienį teigė, kad penktadienį vyksiančiame energetikos ministrų susitikime klausimas, kaip spręsti energetikos krizę, nebus išspręstas. Anot jo, diskusija bus perkelta ir į Europos vadovų tarybą.
 
„Aš jau žinau ministrų susitikimo išvadas. Tai mes tokius dalykus jau žinome. Sprendimo ministrų taryboje nebus priimta, o visi sprendimai kelsis į vadovų tarybą. Šiandien  jau yra aišku, kas bus ateinantį penktadienį“, – TV3 laidoje teigė ministras.
 
D. Kreivys pažymėjo, kad už energetikos klausimus atsakingų ES šalių ministrų susitikimas yra tik tarpinė derybų stotelė.
 
„Tai yra tarpinė stotelė ir derybos toliau tęsis ir greičiausiai derybos bus pabaigtos vadovų taryboje, nes tai yra aukščiausio lygio klausimas“, – nurodė D. Kreivys.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.09.11; 07:11
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *