Neoficialių šaltinių teigimu, tarp Rusijos karininkų išplatintas dokumentas dėl Gruzijos. Privačiame pokalbyje pareigūnai teigė, jog „Gruzijos galas yra jau arti”. Invazija galėtų įvykti 2009 m. rugpjūčio 12 – 15 dienomis pasirinktų objektų masiniais antpuoliais. Vieni svarbiausių objektų yra prezidento Saakashvili gyvenamoji vieta ir visos galimos jo buvimo vietos, kariniai objektai. Taip pat planuojama Eduard Kokoity, nepripažintos ir nuo Gruzijos atsiskyrusios Pietų Osetijos prezidento, siekiančio sujungti Šiaurės ir Pietų Osetiją kaip Rusijos Federacijos subjektą, nužudymas, o tuo būtų apkaltintas Michailas Saakašvilis. Tuo tarpu, nepriklausomas karo ekspertas Pavel Felgengauer mano, kad rusų povandeniniai laivai nuo Jungtinių Valstijų pakrantės buvo perleisti rytinei Amerikos pakrantei, kad kontroliuotų Amerikos pajėgas tuo atveju, jeigu naujas karas su Gruzija prasidės. Jo teigimu: „Labiausiai tikėtina, jog Rusijos pusė pasiruošė atbaidyti Amerikos karius, neleisti Jungtinėms Valstijoms kištis į karą”, jis taip pat teigia: „Tačiau, aš norėčiau pažymėti dar kartą – invazija į Gruziją yra beveik neišvengiama”.
Karolis Paulavičius
Ar Rusija vis dar ketina skverbtis į Gruzijos teritoriją? Panašu, jog taip. Šios valstybės netenkina Gruzijos prezidento vykdoma politika Rusijos atžvilgiu. Visą laiką Gruziją valdę prorusiški politikai buvo pakeisti naujuoju prezidentu Michailu Saakašviliu, kuris vykdo provakarietišką politiką. Gruzija nuolat yra kaltinama, jog jos teritorijoje įsikūrę Čečėnijos kovotojai, jog pažeidinėjamos Rusijos piliečių teisės ir pan.
Pirmosios invazijos metu buvo stengiamasi visoje Gruzijos teritorijoje sukelti sumaištį, sukiršinti žmones, siekiant pakeisti valstybės vadovą, tačiau nepavykus to padaryti, Rusija ruošiasi antram žingsniui, galbūt ir visos Gruzijos okupacijai. Juk buvo akivaizdu, jog Europa delsia, nepaisant to, jog Gruzija nuolat palaikė NATO politiką, kiek galėjo, prisidėjo prie jos, nors narystė iki šiol ir nebuvo pasiūlyta, netgi nesuteiktas NATO narystės veiksmų planas, kuriuo nėra įsipareigojama besąlygiškai priimti valstybę į NATO sudėtį. Tai reiškia, jog kol kas ši transatlantinė organizacija neketina svarstyti Gruzijos narystės klausimo. Galbūt bijomasi Rusijos reakcijos, nors Gruzija bene vienintelė valstybė galinti užtikrinti nenutrūkstamą naftos tiekimą Europai aplenkiant Rusijos teritoriją. Naftotiekis Baku – Tbilisis – Ceihanas (BTC) yra vienintelis, kuris neina per Rusijos teritoriją. Nafta, pumpuojama iš Kaspijos jūros, sudaro konkurenciją Rusijos naftai.
Rusijos Federacija nuolatos didina įtampą tarp Maskvos ir Tbilisio. Gruzijos užsienio reikalų ministerija praneša, jog rusų kariai įžengė nuo Pietų Osetijos į Kveshi kaimą, esantį Gruzijos teritorijoje, siekdami pakeisti esamą sieną tarp valstybių. Europos sąjungos stebėtojus Rusijos pasieniečiai patikino, jog neturėjo jokių panašių siekių, tačiau visiems puikiai suprantama, jog tai tik paprasčiausias blefas. Rusija priešinasi JAV ketinimams suteikti paramą Gruzijos ginklavimuisi, teigdama, jog tai jautriau, negu narystė NATO erdvėje. Juk mažai tikėtina, jog Gruzija imtųsi karinių veiksmų prieš Rusiją, ji nėra tam pajėgi. Tačiau jeigu Rusija pultų šią Kaukazo teritoriją, ji turėtų daugiau nuostolių, todėl jai nėra palankus joks žingsnis, stiprinantis gruzinų pajėgas.
Neoficialių šaltinių teigimu, tarp Rusijos karininkų išplatintas dokumentas dėl Gruzijos. Privačiame pokalbyje pareigūnai teigė, jog „Gruzijos galas yra jau arti”. Invazija galėtų įvykti 2009 m. rugpjūčio 12 – 15 dienomis pasirinktų objektų masiniais antpuoliais. Vieni svarbiausių objektų yra prezidento Saakashvili gyvenamoji vieta ir visos galimos jo buvimo vietos, kariniai objektai. Taip pat planuojama Eduard Kokoity, nepripažintos ir nuo Gruzijos atsiskyrusios Pietų Osetijos prezidento, siekiančio sujungti Šiaurės ir Pietų Osetiją kaip Rusijos Federacijos subjektą, nužudymas, o tuo būtų apkaltintas Michailas Saakašvilis. Tuo tarpu, nepriklausomas karo ekspertas Pavel Felgengauer mano, kad rusų povandeniniai laivai nuo Jungtinių Valstijų pakrantės buvo perleisti rytinei Amerikos pakrantei, kad kontroliuotų Amerikos pajėgas tuo atveju, jeigu naujas karas su Gruzija prasidės. Jo teigimu: „Labiausiai tikėtina, jog Rusijos pusė pasiruošė atbaidyti Amerikos karius, neleisti Jungtinėms Valstijoms kištis į karą”, jis taip pat teigia: „Tačiau, aš norėčiau pažymėti dar kartą – invazija į Gruziją yra beveik neišvengiama”.
Turint galvoje, jog Rusija nuo metų pradžios įkurė 56 naujas karines brigadas, viskas pasidaro dar logiškiau. Juk jeigu nebūtų ruošiamasi naujam karui, tai kariuomenė nebūtų stiprinama tokiais žvėriškais tempais. Abejotina, ar šiuo atveju JAV ir Europa operatyviai siųstų karines pajėgas padėti atsilaikyti Kaukazui. Kadangi delsiama buvo jau pirmojo antpuolio metu, tačiau dabar Rusija daug labiau pasiruošusi šiam reikalui, o tai dar labiau gąsdina vakarus.
Gintaro Visocko nuotraukoje: Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
