Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.
„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).
Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.
Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.
Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.
Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).
2017.02.16; 05:28
