Prokuratūros pareigūnai apie įvykius prokuratūroje kiekvieną dieną informuojami virtualiomis „Dienos naujienomis“, kurias leidžia prokuratūros viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai.
Prieš kelias dienas „Dienos naujienos“ pranešė apie eilinį aukščiausios prokuratūros vadovybės susirinkimą, kurio metu „prokuratūros vadovas priminė, kad praėjusią savaitę jam teko priimti labai nemalonius sprendimus. „Suprantu, kad asmeniškai paliestiems labiausiai skauda, ir tai suprantama, tačiau savarankiškas prokuroras turi prisiimti ir atsakomybę už klaidas. Visi dalykai turi būti svarbūs“, ‑ kalbėjo šalies generalinis prokuroras.
Generalinis prokuroras pakomentavo profsąjungos požiūrį į priimtus sprendimus. Pasak jo, kiekviena byla nėra narstoma, todėl leidžiama dirbti savarankiškai. Todėl argumentas, kad su kiekvienu prokuroru tokiu būdu galima susidoroti, šiek tiek panašus į teisėsaugos rankas pakliuvusių nusikaltėlių argumentus, jog negalima jo teisti, “kol visi kiti aplinkui nesugauti.“
Kadangi esu šios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, todėl atsakingai galiu pareikšti, kad teiginys, jog prokuratūros profesinė sąjunga vartoja panašius į nusikaltėlių argumentus, neturi jokio pagrindo.
Spręsdamas pagal save sakau, kad tai išgirsti būtų buvę apmaudu, tačiau tik maždaug pirmuosius septynerius tarnybos prokuratūroje metus.
Prisipažinsiu, kad tais pirmaisiais metais nesulaukdavau pirmadienio ‑ taip norėjosi dirbti, todėl dirbau savaitgaliais arba po darbo. Dabar galvoju, kad ne tik keistoka, bet ir negerai.
Tačiau jau anuomet keistai atrodžiau blaiviau mastantiems ir esantiems kitoj barikadų pusėj. Štai, seniai, dar prieš konfliktą su p. Kęstučiu Betingiu, detektyvai (kriminalka – sov.) man davė pasiskaityti vieną telefoninių pokalbių išklotinę, kurioje, be kita ko, buvo parašyta maždaug taip : „… čia tik Mizaras protą p…a“.
Keista ir tai, kad dirbti skambiai vadinamame Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje negalėjau „iš idėjos“ (http://prokuraturos-ps.lt/readarticle.php?article_id=26).
Tačiau įvairių problemų turi dauguma prokurorų ir prokuratūros darbuotojų. Gal kartais garsiau pasireiškiu, bet tik iš altruistiškų paskatų („Ačiū, kad be reikalo rūpinatės“ http://prokuraturos-ps.lt/news.php?readmore=117).
Visgi nėra jau toks Lietuvos prokuroras savarankiškas, kaip deklaruojama. Eiliniai prokurorai privengia subtilių vadovybės klausimų, į kuriuos dažnai objektyviai neturi atsakymų ‑ kodėl ilgai vyksta ikiteisminis tyrimas, kodėl mažai baudžiamųjų bylų perduota teismui, kodėl nenutrauktas ikiteisminis tyrimas, kodėl nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir t. t. Po tragiškų įvykių, turint omenyje ir ekonominę padėtį, situacija prokuratūroje nėra rami. Negalima ignoruoti, kad keli šimtai darbuotojų palaikė ir pasirašė viešą prokuratūros profesinės sąjungos kreipimąsi, susijusį su paskutinių įvykių tarnybiniu patikrinimu ir esama tvarka prokuratūroje.
Be abejo, profesinė sąjunga nėra stebuklingas vaistas, kuriuo galėtų gydyti prokuratūros sistemą. Tačiau ji gali būti pozityvus įrankis. Pasitelkus idėjas ir daug pastangų profesinė sąjunga gali prisidėti prie prokuratūros „ženklo“ pakeitimo (http://prokuraturos-ps.lt/readarticle.php?article_id=13). Šiandien ji nėra skaitlinga, nes nemėgstama vadovybės. Todėl keliasdešimt žmonių negali „nuversti kalnų“. Tačiau tikiu, kad ieškančių teisybės atsiras daugiau. Tai parodė paskutinėmis dienomis išaugusių narių skaičius. Tikriausiai tai savotiškas įvertinimas, kad su prokuratūros profesine sąjunga galima bandyti ieškoti teisybės prokuratūroje.
Gintaro Visocko nuotraukoje: straipsnio autorius prokuroras Virginijus Mizaras.
2009.11.06
