Prieš dvidešimt metų, 1990-ųjų rudenį, Sovietų Sąjunga jau braškėjo per visas siūles, o 1991 metų rudenį – galutinai suiro. Tada susikūrė dvylika buvusių sovietinių respublikų jungianti Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS). Į šį bloką neįėjo tik Baltijos kraštai – Lietuva, Latvija ir Estija. NVS blokas per du dešimtmečius smarkiai kito, o pastaruoju metu virto formaliu ir neįtakingu bloku. Posovietinėje erdvėje didelę įtaką išlaiko Rusija. Todėl nenuostabu, kad Lietuva yra smarkiai įtakojama Rusijos ekonominių bei politinių struktūrų. „Gazpromo“ ir „Lukoilo“ korporacijų įtaka Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didėja, o šių korporacijų dukterinės įmonės finansuoja kai kuriuos įtakingus Lietuvos politikus ir pareigūnus. Rusijos agentų tinklai ypač įsigalėję Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje.
O štai Rusijos grįžimas link totalitarizmo prasidėjo prieš vienuolika metų. Po 1999 metų rugsėjo mėnesį įvykusių kelių gyvenamųjų namų sprogdinimų prasidėjo antrasis Čečėnijos karas. Egzistuoja įtikinama versija, grindžiama ir konkrečiais faktais bei liudininkų parodymais, kad šiuos sprogdinimus organizavo FSB pareigūnai. 1999 metų rudenį Vladimiras Putinas ir Piterio čekistų klanas pradėjo staigų žygį į valdžios olimpą. Dabartinio valdančiojo režimo lyderiai V.Putinas, I.Sečinas, pagrindinis Kremliaus ideologas V.Surkovas ir keli įtakingi ideologai A.Duginas, V.Nikonovas, G.Pavlovskis formuoja Rusijos imperialistinės strategijos kryptis, o oligarchai R.Abramovičius, O.Deripaska, S.Pugačiovas, A.Usmanovas, I.Machmudovas, M.Rachimkulovas, S.Kerimovas, G.Timčenka ir „Gazpromo“ bei „Lukoilo“ korporacijos yra Kremliaus režimo finansiniai ramsčiai.
Šių metų kovo mėnesį Rusijoje paskelbtas opozicijos veikėjų ir žymių intelektualų, kultūros ir meno veikėjų kreipimasis „Putin dolžen uiti“ (Putinas turi išeiti). Šio kreipimosi autorius – žymus žurnalistas ir rašytojas A.Piontkovskis. Internete po šiuo kreipimosi tekstu jau surinkta per 60 tūkstančių parašų. Šį kreipimasį pasirašė žymi disidentė J.Boner, disidentas, rašytojas V.Bukovskis, žurnalistas V.Kara – Murza, šachmatų didmeistris, vienas iš pagrindinių opozicijos lyderių G.Kasparovas, rašytojas Z.Prilepinas, generolas A.Kandaurovas, filosofas G.Džemalis, žmogaus teisių gynėja, istorikė F.Bairamova, profsąjungų aktyvistas S.Zacharkinas, istorikas M.Soloninas ir dar daug Rusijoje ir už jos ribų žinomų žmonių. Kreipimosi tekste teigiama:
„Rusijos piliečiai! Suprasdami, kad valdančiosios viršūnės dėka mūsų šalis atsidūrė istorinėje aklavietėje, nusprendėme paskelbti šį kreipimasį. Esame įsitikinę, kad Rusiją griaunanti visuomeninė – politinė konstrukcija turi architektą, globėją ir vykdytoją. Jo vardas – Vladimiras Putinas. Esame įsitikinę, kad Rusijoje neįmanomos jokios pažangios reformos, kol Putinas išlaiko didžiulę realią valdžią šalyje. Jei buvo teigiama, kad Boriso Jelcino laikais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, tai Putinas ir jo opričnikai mūsų šalį paguldė į purvyną. Tai purvas, kuriame valdžia skandina žmogaus teises ir pilietines laisves. Tai – totalinės korupcijos ir vagysčių purvas, turintis ištakas pačiose valdžios viršūnėse. Be Putino pagalbos negalėtų egzistuoti nei Kremliui artimų milijardierių Abramovičiaus, Timčenkos, Usmanovo, Kovalčiukų, Rutenbergų finansinės imperijos, nei parazituojančios valstybinės korporacijos – Rusijos ekonomikos ,,juodosios skylės“. Švietimo ir mokslo sistemos, atiduotos tvarkyti vertelgoms iš „Ozero“ kooperatyvo, nuosmukis pasiekė tokį lygį, kad Rusijos mokslo įžymybėms oficialiai priskiriami tokie veikėjai kaip Petrikas ir Gryzlovas. Akivaizdu, kad Putinas savanoriškai neatsisakys valdžios. Putino klanas bet kuriuo metu gali imtis masinių ir žiaurių represijų. Kreipiamės į teisėsaugos pareigūnus ir kariškius – neikite prieš savo tautą, nevykdykite nusikalstamos valdžios įsakymų, jei jie pasiųs jus žudyti vardan to, kad valdžioje išliktų Putinas, Sečinas, Deripaska ir visas šis kleptokratų klanas. Išsilaisvinimas nuo putinizmo – pirmas ir būtinas žingsnis link laisvos Rusijos atkūrimo“.
Kol kas Rusijoje dažnai skamba valdančiojo režimo atstovų reakcingi lozungai ir grėsmingi pareiškimai. Štai vienas iš pagrindinių Kremliaus ideologų, artimas I.Sečino bendražygis A.Duginas teigia: ,,Tokių asmenų, kurie priešinasi Putinui, mūsų šalyje mažai. Jei tokių atsiranda, tai psichiškai nesveiki asmenys, juos reikia uždaryti į psichiatrines ligonines ir gydyti“. Vienas iš pagrindinių V.Putino asmenybės kulto propaguotojų A.Duginas palaiko ryšius su M.Renuf ir kai kuriais kitais Vakaruose gyvenančiais antisemitinių pažiūrų intelektualais.
Vidurinės Azijos regiono valstybėse padėtis labai skirtinga. Kazachstanas yra ekonomiškai stipriausia regiono valstybė. Kazachstane yra ir daugiausia milijardierių, lyginant su kitomis Vidurinės Azijos respublikomis. Įdomu pastebėti, kad jų gretose tik vienas kitas kazachas, dauguma milijardierių – uzbekai, korėjiečiai ir žydai. Į turtingiausių Kazachstano žmonių sąrašą patenka prezidento N.Nazarbajevo duktė D.Kulibajeva, žentas T.Kulibajevas, žydų kilmės verslininkai M.Šodijevas, A.Ibragimovas, V.Maškevičius, korėjietis V.Kimas ir kiti įtakingi magnatai, valdantys naftos, dujų verslo ir metalų gavybos koncernus. Uzbekija palaipsniui sprūsta iš Rusijos įtakos sferos. Per pastaruosius kelerius metus Uzbekijoje juntama vis didesnė Kinijos ir Turkijos įtaka. Kirgizija atsilaikė po šį pavasarį vykusių staigių permainų – revoliucijos ir po to prasidėjusių etninių žudynių bei pogromų. Laikinoji prezidentė R.Otunbajeva ir jos bendražygiai sugebėjo išvengti pilietinio karo.
Žvelgiant į Rusiją, šioje šalyje prasidėjo kai kurie specifiniai procesai. Rusijoje per pastarąjį dešimtį vis ryškiau įsigali galingos totalitarinės sektos. Žymus religijotyros specialistas, profesorius Aleksandras Dvorkinas pastebi, kad Rusijai totalitarinės sektos kelia itin didelį pavojų. Šių sektų veiklą remia kai kurie oligarchai ir įtakingi valdžios pareigūnai. 2005 metų pavasarį nuvykęs skaityti paskaitos apie sektų grėsmes į Penzos sritį, A.Dvorkinas buvo suimtas. Jo suimti atvyko visas OMON būrys, pareigūnai jį mušė ir išvežė į areštinę. Po paros A.Dvorkinas vis tik buvo išlaisvintas. Paaiškėjo, kad jo suėmimą organizavo su scientologų sekta susiję įtakingi pareigūnai.
Didėjanti Kinijos įtaka juntama tiek Rusijoje, tiek kai kuriose kitose buvusiose posovietinės erdvės šalyse – Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Armėnijoje. Štai Kirgizijoje susikryžiavo JAV ir Rusijos interesai. Tačiau neveltui sakoma: „ten, kur du pešasi, trečias laimi“. Kinijos ekonominė ir politinė įtaka Kirgizijoje vis ryškesnė. O Kazachstano valdžios pareigūnai ir įtakingi verslininkai linksta į Kinijos pusę, nes kontraktai su Kinija jiems itin naudingi. Kinai per pastaruosius kelerius metus Armėnijoje įkūrė kelis prekybos tinklus, investuoja į tekstilės ir metalo apdirbimo pramonę.
Rusija tuo tarpu žengė didžiulį žingsnį atgal, tarsi į XIX amžių. Prieš šimtmetį, 1910 metais, Rusijos imperijoje buvo daug skurdo apraiškų. Pagal skurdo lygį padėtis tiek tuometinėje, tiek šiandieninėje Rusijoje labai panaši. Bet XX amžiaus pradžioje demokratijos lygis buvo kur kas aukštesnis. Tuomet egzistavo Valstybės Dūma, kurioje buvo daug opozicijos atstovų – kadetų, eserų, menševikų, bolševikų. Tuomet egzistavo ir kur kas didesnė susirinkimų laisvė. Dabartinėje Valstybės Dūmoje opozicijos atstovų – tik vienetai, o susirinkimų laisvė griežtai ribojama. Kai kurie pastarojo meto procesai primena niūrų carizmo periodą, kai dar XIX amžiuje galiojo atvirai diskriminaciniai įstatymai. Iki 1880-ųjų metų Rusijoje egzistavo vadinamoji „sėslumo riba“ – kai kuriose šalies regionuose nebuvo leidžiama apsigyventi žydų kilmės asmenims. Nuo šio rudens panaši praktika Rusijoje vėl atgaivinama, tik šį sykį diskriminacija taikoma kaukaziečiams. Kai kuriuose Rusijos regionuose naujai apsigyvenantys kaukaziečiai turi gauti specialius leidimus. Šių leidimų faktiškai neįmanoma gauti, nebent už didelius piningus. Taigi įteisinama diskriminacija tautiniu pagrindu ir sudaroma „aukso gysla“ valdininkams pasipelnyti.
Posovietinės erdvės šalyse padėtis labai skirtinga. Per pastaruosius 6 – 7 metus didelę pažangą pasiekė Gruzija ir Moldova. Šiose valstybėse įvyko ryškios demokratinės permainos. Žvelgiant į demokratinių laisvių ir ekonomikos raidą, Estija yra neabejotina posovietinės erdvės lyderė. Latvija 2005 – 2009 metais susidūrė su didžiuliais ekonominiais sunkumais, tačiau šiais metais šioje valstybėje jau regimi ekonominio atsigavimo ženklai. Lietuvoje pastarieji keli metai – tai ekonominio ir politinio nuosmukio metai.
Posovietinė erdvė patenka į kelias geopolitinės įtakos zonas. Pirmiausia – visose šios erdvės valstybėse juntama Rusijos įtaka. Tačiau kai kuriose šalyse ši įtaka didžiulė, kai kuriose – kiek mažesnė, o Gruzijoje ir Estijoje – visai minimali. JAV ir kitos Vakarų šalys turi nemenką įtaką Gruzijoje, Estijoje, Moldovoje, Kazachstane. Turkija smarkiai įtakoja Gruziją, Azerbaidžaną, Rusijos pietinius pakraščius, Uzbekiją, Moldovą. Kinijos įtaka per pastaruosius penkerius metus didėja visoje posovietinėje erdvėje, o ypač – Rusijos Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro regionuose, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Kazachstane. Turkijos filosofas Adnanas Oktaras teigia, kad per artimiausią dešimtmetį gali susidaryti valstybių blokas, į kurį susijungs Turkija, kai kurios Vidurinės Azijos respublikos, Azerbaidžanas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina. Tokios prognozės gali ir neišsipildyti, tačiau aišku, kad per artimiausią dešimtmetį posovietinės erdvės šalyse įvyks daug lemtingų permainų.
Nuotraukoje: Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.
2010.10.20
