Seimo 13-osios byloje nukentėjusiuoju pripažintas Robertas Povilaitis teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas ištaisė kai kurias anksčiau šioje byloje padarytas klaidas, tačiau, anot jo, neatsakytų klausimų vis dar liko. Nukentėjusiojo teigimu, yra nepateisinama, kad šios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei trisdešimtmetį, pasak jo, taip pat liko ir neatsakytas esminis klausimas apie tuomečio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose.
„Man atrodo, kad čia yra istorinis įvykis. Lietuvos Respublika įvertino sovietų nusikaltimus ir žudynes 1991 metais. Ir jeigu iki šios dienos galėjome kalbėti apie įtariamuosius, kaltinamuosius, tai, man atrodo, kad nuo šio momento mes galime kalbėti apie asmenis, kurie tuos nusikaltimus įgyvendinimo ir planavo“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo teigė R. Povilaitis.
R. Povilaitis akcentuoja, kad vienas iš nepateisinamų dalykų yra tai, kad Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei trisdešimt metų.
„Man atrodo, kad procesas truko neleistinai ilgai, t.y. trisdešimt metų, du mėnesius ir aštuoniolika dienų. Ir priežasčių yra ne tik tose valstybėse, kuriose slapstosi tie žmonės, bet ir mūsų pusėje. Mes tikrai atsimename ir tyrimą, kurį darė Seimas apie aštuonerius metus nepriimdamas jokių procesinių sprendimų šioje byloje. Buvo laikas, kai ta byla tikrai buvo netiriama“, – atkreipė dėmesį jis.
R. Povilaitis taip pat akcentuoja, kad kai kurios padarytos klaidos Lietuvos apeliacinio teismo buvo ištaisytos ir buvo paminėtos teismui skelbiant nuosprendį. Visgi, anot jo, kai kurie klausimus keliantys dalykai liko nepaminėti.
„Tarp nepaminėtų dalykų yra ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atskirtas. Jis buvo keletą kartų slapta stabdomas neinformuojant nukentėjusiųjų ir taip pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodeksą“,– sakė nukentėjusysis.
Nukentėjusiojo teigimu, esminis neatsakytas klausimas išlieka dėl tuomečio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vaidmens Sausio 13-osios įvykiuose.
„Esminis dalykas iš neatsakytų klausimų yra, koks vaidmuo visgi tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo. T. y. tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento ir vyriausiųjų karinių pajėgų vado. Kaip galėjo atsitikti, kad visos šitos struktūros veikė sutelktai bendrininkai būdami ir M. Gorbačiovas sugebėjo nežinoti apie visą proceso planavimą ir įgyvendinimą“, – teigė nukentėjusysis.
Pastabų teismo sprendimui turintis R. Povilaitis teigia kol kas nesvarstęs, ar dėl jo kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų. Teismas taip pat nusprendė sugriežtinti bausmes nuteistajam Rusijos piliečiui J. Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui.
Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.03.31; 14:12
