Reakcija į Prezidentės laiškus atskleidė skirtumus tarp kerštingojo R. Karbauskio ir susilaikyti galinčio S. Skvernelio


Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Diskusijos dėl paviešinto Prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su buvusiu liberalu Eligijumi Masiuliu dar kartą parodė, kad tarp valdančiųjų lyderių esama nemažai skirtumų.

Šį kartą, samprotauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis elgiasi emocionaliai ir galbūt kerštaudamas, kai tuo pat metu į tą pačią situaciją reaguodamas Premjeras Saulius Skvernelis išlaiko blaivų protą. Politologo nuomone, S. Skvernelio santūrumas šioje situacijoje gali būti net labai naudingas Premjerui ateityje.

Viešumoje pasirodžius privataus Prezidentės susirašinėjimo su E. Masiuliu fragmentams, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis netrukus ėmė kalbėti, kad Prezidentės laiškai akivaizdžiai liudija jos darytą spaudimą žiniasklaidai ir dėl to būtina kreipsis ne tik į prokuratūrą, bet ir peržiūrėti Prezidentės susirašinėjimą su kitais Seimo nariais.

Vienas iš išsakytų R. Karbauskio argumentų, kodėl valdantieji turi organizuoti tyrimą Prezidentei, buvo tiesiog kerštas. „Valstiečių“ lyderis tvirtino, kad šioje situacijoje netylės, nes Prezidentė daug laiko visokiausiais būdais šmeižė valdančiuosius.

Tuo tarpu Premjeras S. Skvernelis tą pačią situaciją vertino atsargiau. Šį kartą Premjeras nepasidavė emocijoms ir nepuolė Prezidentės nei kaltinti, nei smerkti. S. Skvernelis pasirinko kitą strategiją ir siekė parodyti, kad į kilusį skandalą žvelgia iš neutralaus teisininko perspektyvos.

Premjeras pabrėžė, kad nepaisant to, jog neteisina paviešintų Prezidentės laiškų ir neatmeta galimybės, kad šalies vadovė galėjo bandyti spausti žurnalistą, jis neįžvelgia jokio teisinio pagrindo organizuoti D. Grybauskaitės veiklą tiriančias komisijas.

Nors pastaruoju metu trintys tarp Prezidentūros ir Vyriausybės intensyvėjo, o paviešintuose pokalbiuose D. Grybauskaitė Premjerą pavadino „pavojingu populistu“, S. Skvernelis ne tik nepratrūko, bet ir tikino, kad politikai taip pat turi teisę į privačius pokalbius ir pats laiškų paviešinimo faktas yra greičiau susijęs su siekiu nukreipti dėmesį nuo korupcijos bylos, kurioje kaltinimai pareikšti E. Masiuliui.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taigi Premjeras leido suprasti, kad skeptiškai vertina ir privačius laiškus paviešinusio E. Masiulio, ir pačios Prezidentės elgesį.

Kitaip tariant, pabrėždamas, kad Prezidentės elgesys yra moraliai ir etiškai negražus, S. Skvernelis tarsi pabandė atsiriboti nuo kitų, kaip jis teigia, nešvariose užkulisinėse intrigose paskendusių politikų. D. Grybauskaitę, sprendžiant iš S. Skvernelio samprotavimų, jis priskiria būtent pastarajai, jo moralės principų neatitinkančiai, politikų grupei.

„Aš nesu labai ilgai politikoje. (…) Ypač, kai tapau politiku, ministru, na, tikrai man buvo nustebimas, kokie yra užkulisiai, o jie yra tokie, kad man asmeniškai nėra priimtini“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ atviravo S. Skvernelis, pabrėždamas, kad pats taip nesielgia ir tokiais būdais nebando siekti vienokių ar kitokių tikslų.

„Mano yra kitokia natūra. Man nepriimtinos yra paskalos ir paskalų nešiojimas, intrigų rezgimas. Tai yra ne mano būdas“, – aiškino S. Skvernelis.

Taigi komentuodamas paviešintų Prezidentės laiškų istoriją, Premjeras nevengė parodyti, kad jis nėra toks pat, kaip kiti politikai. S. Skvernelis pabrėžė, kad Prezidentės laiškai tiesiog parodė tikruosius, nešvarius politikos užkulisius visuomenei, kurių taisyklėms jis pats griežtai nepritaria.

Tuo tarpu R. Karbauskis, komentuodamas iniciatyvą tirti Prezidentės paviešintus laiškus, ne tik akcentavo, kad D. Grybauskaitė galėjo pažeisti įstatymus, tačiau pabrėžė ir nuoskaudas, kurias patyrė „valstiečiai“.

„Šioje situacijoje pratylėti, pasiekti, kad pozicija pratylėtų, kai mus tiek laiko šmeižė visokiausiais būdais. Mes jau tikrai nepratylėsime“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Karbauskis.

Politologas T. Janeliūnas sako, kad S. Skvernelis, matyt, aiškiai suvokia, kad kažkokios kalbos apie apkaltas ar teisinį vertinimą yra neperspektyvios. Tuo tarpu R. Karbauskis, anot profesoriaus, elgiasi kerštingai ir galbūt skatinamas emocijų.

„Akivaizdu, kad Ramūnas Karbauskis ir jo komanda tikrai kol kas reaguoja emociškai ir galbūt naudodamiesi proga bando kerštauti Prezidentei už žemės ūkio ministrą ir kitus dalykus. Šia prasme Premjeras elgiasi pakankamai solidžiai ir nepildamas žibalo į ugnį, ir nebandydamas iš to susikurti kažkokių papildomų problemų sau, jeigu tektų vėliau atsitraukti nuo emocingų pareiškimų“, – svarstė TSPMI profesorius.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Toks S. Skvernelio ir R. Karbauskio reakcijų į paviešintus Prezidentės laiškus išsiskyrimas rodo, kad skirtumai tarp valdančiųjų lyderių tik didėja.

„Manau, kad tie skirtumai tarp Karbauskio ir Skvernelio pastaruoju metu vis ryškėja. Šiuos politikus simptomiškai atskiria, iš vienos pusės, emocinis ir kartais neadekvatus Karbauskio vertinimas ir, iš kitos pusės, Skvernelio siekis neieškoti dividendų iš papildomo politizavimo“, – aiškino T. Janeliūnas.

Pasak politikos eksperto, toks S. Skvernelio santūrumas ir apgalvotas elgesys gali būti naudingas Premjerui. Pirmiausia, pabrėžė politologas, jis pasirodys visuomenei, kaip profesionalus ir nesąmonių nedarantis politikas ir galbūt palengvins savo ir Prezidentės santykius ateityje.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas).

2018.05.04; 12:00

print