Seimas linkęs leisti per apkaltą pašalintam buvusiam prezidentui Rolandui Paksui siekti ne tik parlamentaro, bet ir prezidento posto.
Už tokį Konstitucijos 74 straipsnio papildymo projektą, kurį Seimui antradienį parlamentarų grupės vardu pateikė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai atstovaujantis Seimo narys Rimas Andrikis, po pateikimo balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 19 parlamentarų.
Konstitucijos pataisą, kurioje siūloma priesaiką sulaužiusiam ir iš pareigų apkaltos tvarka pašalintam asmeniui leisti būti renkamam Seimo nariu ar prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų, į posėdžių salę turėtų sugrįžti birželio 14 d. Prieš tai ją dar svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Antradienį Konstitucijos pataisas pateikęs Seimo narys „tvarkietis“ R. Andrikis apgailestavo, kad per 7 metus jos likimas nepajudėjo iš mirties taško, nes joks sprendimas nebuvo priimtas.
Naujas Konstitucijos pataisos projektas atsirado, anot jo, dėl kelių priežasčių. Pasak jo, Seimui anksčiau pateiktas projektas visiškai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo. „Projekte siūloma įtvirtinti Konstitucijos nuostatas, kad Seimo nariai, kurie patyrė apkaltą, turi mažesnes teises negu kiti Seimo nariai. Man atrodo, kad tai akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai“, – sakė R. Andrikis.
Seime svarstomame projekte, anot jo, nėra elementų, kurie Konstitucijos keitimo požiūriu turėtų būti būtini. „Apkaltos būdu gali būti pašalinti ne tik Seimo nariai, prezidentai, bet ir teisėjai. (…) Mūsų projektas yra visiškai išbaigtas ir galiojantis visų asmenų, kurie patyrė apkaltą, atžvilgiu“, – sakė R. Andrikis.
Pagal siūlomą projektą, „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų. Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas“.
Šiuo Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektu tikimasi, kad bus ne tik surastas būtinas Seimo narių sutarimas, bet ir visa būtina apimtimi bus įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Paksas prieš Lietuvą“ ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto (JTŽTK) sprendimas.
Konstitucijos pataisos iniciatoriai teigia, kad Lietuva akivaizdžiai yra uždelsusi šių sprendimų vykdymą.
Kaip ELTA jau skelbė, kovo 13 d. Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios atvertų per apkaltą pašalintam buvusiam prezidentui R. Paksui galimybę tapti Seimo nariu. Tačiau siūlomos Konstitucijos pataisos neleistų tokiems asmenims, tarp jų ir R. Paksui, būti Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku ar vicepirmininku.
Už šias Konstitucijas pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 10 Seimo narių. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ balsavime nedalyvavo, nes toks mėginimas įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, anot frakcijos narių, yra „tiesiog akių dūmimas“.
Po svarstymo komitetuose Konstitucijos pataisos į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę sugrįš birželio 14 d.
Pagal Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktas Konstitucijos pataisas, „šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo“.
Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.03.28; 15:00
