Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje baugina, kad Rusijos kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, pažymi The New Yiork Times. Bet politikos analitikų, Kremliaus patarėjų ir diplomatų nuomone, Maskvos žaidimas subtilesnis – ji vykdo ilgalaikį kursą – išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“, rašo žurnalistas Nilas Makfarkjucharas.
„Tam tikslui Kremlius kelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai neprotingas, – kad Kijevas įvestų federacinę valstybės valdymo sistemą ir smarkiai išplėstų gubernatorių įgaliojimus visoje Ukrainoje“ – sakoma straipsnyje.
„Federacinė struktūra garantuoja, kad Ukraina nebus antirusiška“, – paaiškino rusų politologas Sergejus Markovas.
Bet daugelis ekspertų griežtai atmeta Rusijos planą, laiko jį „širma“. „Tai dar vienas būdas suskaldyti ir pajungti Ukrainą, – sako Lilija Ševcova (Carnegie Moscow Center). – Toks planas reiškia, kad Maskva galės kiekvienu momentu užgrobti ir atplėšti bet kurią Ukrainos dalį“.
Prezidentas Putinas „nori, kad Ukraina būtų, visų pirma, absoliučiai neutrali, ir, antra, priklausoma nuo Maskvos“, – sako opozicionierius Vladimiras Ryžkovas. Jeigu Ukrainos centrinė vyriausybė bus silpna, bus galima „žaisti tiesiog su gubernatoriais, per Kijevo galvą“,
JAV turi savo požiūrį į situaciją: jos pritaria decentralizacijai, bet prieš ypatingus įgaliojimus regionams, pažymi straipsnio autorius.
„Daugelis analitikų sako, kad klausimas, sklandantis virš Ukrainos, aprėpia ne vien situaciją „Rytai prieš Vakarus“. Rusijos galios realybė tokia, kad ukrainiečiai priversti užsiimti miklia ekvilibristika: duoti Putinui pakankamai įtakos, kad patenkintų jo reikalavimus, bet privalo išsaugoti savo nepriklausomybę“, – sakoma straipsnyje. Tokiame kontekste federalizavimo klausimas turi gilią prasmę.
Daugelis analitikų mano: jei Putinui pasirodys, kad nepasiekė savo tikslų konstitucinės reformos srityje, jis kažko imsis iki gegužės 25-osios, kai Ukrainoje turi įvykti prezidento rinkimai. Galimas dalykas, Rusija pamėgins „prastumti savo sprendimą“ gegužės 9-ąją, kai, pasak laikraščio, „gatves užtvindys didžiulės emocingos minios“.
Analitikai numatė tris potencialius scenarijus.
„Pirmas. Rusijai pavyks arba paveikti prezidento rinkimus dėka kažkokio kandidato, kurį ji rems, arba prastumti konstitucijos pataisas dėl federalizavimo“, – sakoma straipsnyje. Kol kas nė vienas kandidatas nėra atviras Maskvos sąjungininkas, bet galimos kandidatūros – Michailas Dobkinas ir Julija Timošenko.
„Antras scenarijus – tai kaip „Krymo aneksija, antroji dalis“. Pietų ir Rytų gyventojai dalyvaus referendume dėl prisijungimo prie Rusijos“ – rašo leidinys. Kijeve būgštaujama, kad Kremlius pakeis savo kursą ir pareikalaus referendumo, jeigu bus nepatenkintas naująja konstitucija. Tai, savo ruožtu, gali iššaukti ginkluotą įsiveržimą.
„Antras variantas neabejotinai destabilizuos Ukrainą ir sužlugdys jos visavertę integraciją su Vakarais, bet Maskvai jis gana rizikingas“, – mano straipsnio autorius. A) Rusijai nepavyks be mūšio užimti dideles Rytų Ukrainos teritorijas. B) JAV ir ES sankcijos bus sugriežtintos, jos stipriai smogs Rusijos ekonomikai. C) „Galimas dalykas, Rusijos gyventojai nepritars bandymams atsikąsti „Ukrainos kaip tokios“ kąsnį, o Vakarų Ukraina gali virsti susitelkusia Vakarų antirusiška sąjungininke netoli Rusijos sienos“. Laikraštis taip pat daro prielaidą, kad sąžiningame referendume dauguma balsuos „prieš“.
„Ir, ko gero, svarbiausia: dauguma Rytų Ukrainos oligarchų, iš kurių keletas tapo gubernatoriais, yra prieš prisijungimą prie Rusijos“, – rašo leidinys.
Trečias scenarijus – plataus masto Rusijos kariuomenės įsiveržimas. Laikraščio nuomone, jis mažiausiai tikėtinas: „Įsiveržimo piniginė vertė ir perspektyva, kad Rusijos piliečiai grįš namo karstuose, gali greitai nusmukdyti Putino reitingą“.
Ir vis dėlto analitikai neatmeta įsiveržimo varianto: „Jeigu Putiną skatina tik emocinis noras atkurti Rusijos imperiją arba jei žus daug rusakalbių piliečių, Putinas, galima dalykas, manys, kad vienintelė išeitis – atsakyti jėga“.
Kremliaus propaganda aiškiai ruošia dirva įsiveržimui, priduria autorius. Pasak Sergejaus Markovo, „Putinas mano, jei jis leis ultranacionalistų chuntai sutvirtinti savo valdžią, karas anksčiau ar vėliau vis tiek bus, bet su stipresne armija, kontroliuojama JAV. Problemą geriau spręsti, kol aplinkybės švelnios“.
Laikraščio nuomone, Rusija veikia patikrintu metodu – destabilizuoja buvusias SSSR respublikas, kad „išsaugotų įtaką vidaus reikalams ir padarytų jas nepatrauklias Vakarams“.
Šaltinis: The New York Times
2014.04.12; 06:33
