„Remiantis dabar mūsų turima informacija, galimybė gauti Danijos leidimą tiesti dujotiekį išlieka. Atitinkama paraiška buvo pateikta, jos svarstymo terminai jau beveik praėjo. Mes taip pat tikimės, kad sprendimas bus priimtas, nes jokių prieštaravimų nėra, jokių problemų, kurios leistų atmesti paraišką, taip pat nėra“, – radijui „Business FM“ sakė A. Novakas.
Pasak jo, jei Danija visgi nesuteiks leidimo tiesti dujotiekį, „Nord Stream 2“ paleidimas bus atidėtas keliems mėnesiams.
„Žinoma, kyla klausimas, kas bus, jei, pavyzdžiui, Danija nesuteiks atitinkamo leidimo. Yra ir kiti dujotiekio tiesimo variantai, jie tiesiog padidins projekto kainą. Taip pat projekto realizacija užtruks keliais mėnesiais ilgiau“, – kalbėjo ministras.
Penktadienį Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Viktoras Zubkovas teigė, kad alternatyvus dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutas, apeinant Danijos teritorinius vandenis, kainuos papildomus „šimtus milijonų dolerių“.
Anksčiau Vokietijos energetikos bendrovės „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė tikisi, jog Danija iki metų pabaigos suteiks leidimą tiesti „Nord Stream 2“.
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.10.05; 00:45
