„Referendumo rezultatus mes vertiname kaip didelę sėkmę. Panašius rezultatus mes ir prognozavome. Balsavimas sutelkė Latvijos rusakalbių bendruomenę“. Taip interviu agentūrai „Interfax“ įrodinėjo vienas iš referendumo iniciatorių Vladimiras Lindermanas.
Jis demagogiškai teigė, jog referendumas buvo savotiška šoko terapija vietos valdžiai, kuriai dabar bus sunkiau ignoruoti rusakalbių šalies gyventojų nuomonę. Jeigu rusakalbių nuomonė bus ignoruojama, V.Lindermanas žada, jog bus rengiamos masinės, triukšmingos, nuolatinės protesto akcijos.
“Tai, kad Daugpilyje už rusų kalbą balsavo 85 proc. rinkėjų, o Rygoje balsavo 40 proc. rinkėjų – labai puikūs rezultatai. Taigi egzistuoja pretekstas, remiantis šiais skaičiais, siekti, jog rusų kalbai būtų suteiktas regioninės kalbos statusas būtent tose teritorijose, kuriose daugumą sudaro rusakalbiai gyventojai“, – demagogiškai įrodinėjo V. Lindermanas.
XXX
Vienas iš Latviją pastaruoju metu užsipuolusiųjų – ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas. Jis pareiškė, kad referendumas dėl antrosios valstybinės kalbos Latvijoje buvo labai labai neteisingas.
Neteisingas todėl, kad jame “dėl rusų kalbos statuso negalėjo dalyvauti Latvijos gyventojai, neturintys pilietybės”. Taigi šis referendumas, jo įsitikinimu, – cinizmo viršūnė. Jis taip pat leido sau teigti, kad “šis referendumas – tai akivaizdus spjūvis Europos Žmogaus Teisių Teismui į veidą”. Ponas A.Trošinas demagogiškai klausė, kada gi EŽTT teismas praregės, kad jų panosėje Europos Sąjungos narė Latvija elgiasi neabejotinai chamiškai“. A.Toršiną labiausiai siutino, kad EŽTT nekreipia jokio dėmesio į latviškąjį referendumą.
Beje, ponas A.Toršinas net grasino Latvijai sakydamas, jog tikisi, kad Rusija neliks abejinga dėl šio referendumo. “Labai norėtųsi, kad Rusijos teisių gynėjai nepaliktų šios temos be dėmesio. Jie gi mėgsta kovoti už žmogaus teises, bet kažkodėl jie iki šiol tyli. Rusija privalo padaryti viską diplomatiniame lygyje, įtraukiant parlamentą, kad rusakalbių padėtis Latvijoje bent jau nepablogėtų“, – kalbėjo jis ir tvirtino manąs, kad referendumas Latvijoje turėtų būti aptariamas tarptautiniu mastu, nes Latvija – akivaizdus nacionalinių mažumų teisių nepaisymo pavyzdys.
XXX
Rusijos bendruomenių rūmų atstovas Maksimas Grigorjevas demagogiškai įrodinėjo, esą šiame referendume buvo pažeistos visos tarptautinės normos. Pagrindinis referendumo trūkumas – jame negalėjo dalyvauti apie 320 000 Latvijos rusakalbių. Ponas M.Grigorjevas iš kažkur ištraukė žinių, esą latviai darbdaviai, ruošiantis referendumui, kvietė savo darbuotojus rusakalbius “ant kilimo” ir baugino tikrinsią jų pasus. Jeigu rusakalbiai savo parašais bus parėmę referendumą, jie praras darbą ir atlyginimą. Taip esą grasinę latviai savo pavaldiniams rusakalbiams.
Anot M.Grigorjevo, pagal tarptautines normas ir taisykles, valstybei perdavus spręsti klausimą referendume, pati valstybė negali vykdyti jokios agitacinės kampanijos. Tačiau Latvija, M.Grigorjevo tvirtinimu, atliko masinę informacinę kampaniją, nukreiptą prieš rusų kalbą. M.Grigorjevas taip pat reiškė nepasitenkinimą, kad jis ir jo kolega negavo akreditacijos stebėti šį referendumą.
XXX
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas džiaugėsi, kad referendumas Latvijoje dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai yra geras signalas tiems, “kurie nenori pastebėti šios problemos”. “Akivaizdu, kad egzistuoja rusų kalbos statuso buvusiose sovietinėse šalyse problema, ir šis referendumas Latvijoje išryškina šios problemos egzistavimą“, – demagogiškai įrodinėjo S.Naryškinas. Jis taip pat įrodinėjo, esą referendumo rezultatai nebuvo netikėti. “Eurazijos integracijos kontekste negalima užmiršti, kad rusų kalba yra veiksminga nacionalinio bendravimo priemonė visoje posovietinėje erdvėje, ji išlieka galingu žmonių, gyvenančių buvusiose sovietinėse respublikose, vienijimo faktoriumi“. Tai – pono S.Naryškino žodžiai.
XXX
Rusijos parlamentarai pagrasino inicijuosiantys Latvijos rusakalbių gyventojų teisių klausimą tarptautinėse struktūrose. Tai – Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Valerijaus Šniakino mintis. Jis neatmetė galimybės, kad šis klausimas gali būti aptariamas net Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje.
Jis demagogiškai teigė, jog rusų kalba Latvijoje turi užsienio kalbos statusą, nežiūrint to, kad ja kalba beveik 44 proc. šalies gyventojų. Jis įrodinėjo, jog situacija, kai referendume negalėjo dalyvauti 319 000 gyventojų, rodo, kad Latvija, būdama ES nare, neva pažeidžia pagrindinius ES lygybės, teisingumo ir demokratijos principus ir negerbia žmogaus teisių. Tik pamanyk, Latvijoje rusakalbiai gyventojai yra antrarūšiai, nes neturi balsavimo teisės.
XXX
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad referendumas dėl rusų kalbos statuso yra šalies vidaus reikalas ir kitų šalių interpretacijos šiuo klausimu Rygos neturėtų jaudinti. Jis pabrėžė, kad kitos valstybės neturėtų komentuoti šalies gyventojų pasirinkimo.
XXX
Latvijos Saeimo tarpparlamentinės grupės ryšiams su Lietuva pirmininkas Romualdas Ražukas pareiškė, kad už šio referendumo slypi jėgos, siekiančios destabilizuoti padėtį šalyje.
XXX
Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis mano, jog referendumo rezultatai neduoda pagrindo kalboms, esą rusų kalba privalo tapti oficialia kalba regionuose, kuriuose dauguma gyventojų – rusakalbiai. Latvijos televizijos laidose jis teigė, kad tokia galimybė šiuo metu nesvarstoma. Jis kelis kartus pabrėžė ir akcentavo: “nė vienam Latvijos gyventojui iki šiol nebuvo atsisakyta padėti, jeigu jis kreipdavosi rusų kalba.
Nuotraukoje: Vladimiras Lindermanas, vienas iš referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje iniciatorių.
Parengta remiantis INTERFAX ir ITAR-TASS pranešimais.
2012.03.04
