Saulius Kizelavičius
Be abejo, Rusijos URM atstovė Marija Zacharova – ne autoritetas Lietuvai. Puikiai prisimename, kaip ši ponia ne sykį dergė Lietuvą, garsindama imperinę Kremliaus poziciją. Kuo tik nebuvo kaltinama Lietuva – ir fašizmu, ir egoizmu, ir istorijos iškraipymais, ir nemokėjimu tvarkytis, ir keliaklupsčiavimu prieš Vakarus, ir agresyviu elgesiu…
Tačiau atidžiai sekti M.Zacharovos pareiškimus – vis tik naudingas užsiėmimas. Verta vien dėl to, kad žinotume, ką kalba mūsų priešai ir tiesiog galėtume prognozuoti, kokios kiaulystės tikėtis iš jų ateityje. Tiesa, vadovautis principu, esą tie, kuriuos M.Zacharova kritikuoja, būtinai yra mūsų draugai, o tuos, kuriuos ji liaupsina, tėra mirtini mūsų priešai, – būtų neteisinga, klaidinga, primityvoka. Didžioji užsienio politika – kur kas sudėtingesnė šachmatų partija, nei „juoda arba balta“, „blogas arba geras“.
Pastaruoju metu įsiminė du M.Zacharovos vieši, oficialūs pareiškimai. dėl Armėnijos pozicijos. Štai Rusijos URM atstovė pagyrė Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą, nenuvykusį į Lenkiją iškilmingai minėti Antrojo pasaulinio karo metinių. M.Zacharova teigė visiškai sutinkanti su Armėnijos užsienio reikalų ministro Zograbo Mnacakiano paaiškinimais, kodėl N.Pašiniano nebuvo Varšuvoje: Antrojo pasaulinio karo tema – sudėtinga, pergalės Antrąjame pasauliniame kare negalima dalinti tarp valstybių, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, ir tarp SSRS sąjungininkių ir t.t.
Taip, nepaneigsi: N.Pašiniano nebuvo tarp tų, kurie Varšuvoje oficialiai pagerbė žuvusiuosius Antrąjame pasauliniame kare. Ką tai galėtų reikšti Galbūt Armėnijos ministras pirmininkas tikrai nenorėjo skristi į Varšuvą, kur, beje, viešėjo Lietuvos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos bei gausios kitų NATO bei Europos Sąjungos šalių aukšto rango delegacijos? Tačiau akivaizdu ir tai, kad N.Pašinianas, kaip, beje, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nebuvo kviesti į Varšuvą. Tad šiuo konkrečiu atveju net nėra labai svarbu, ar Armėnijos vadovas norėjo – nenorėjo. Kur kas svarbiau, kad jo nepakvietė.
Tačiau N.Pašinianas vis tik sulaukė ir kritikos. Pagirdama N.Pašinianą už tai, kad šis neskrido į Varšuvą, Rusijos URM ministerijos atstovė M.Zacharova priekaištavo N.Pašinianui dėl jo pastaruoju metu dažnai kartojamų teiginių, esą Kalnų Karabachas – tai Armėnijos dalis. Sprendžiant iš M.Zacharovos pareiškimo, bet kokie drastiški, vienpusiški pareiškimai dėl šio konflikto – nepriimtini. Suprask, tai neskatina derybų, tai nepadeda ieškoti kompromisų…
Žinoma, ne Rusijai, per pastaruosius du dešimtmečius iš Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos atėmusiai po gabalą žemės, svarstyti, kas padoru ir kas – niekinga. Ir vis dėlto iš M.Zacharovos tono galima susidaryti nuomonę, jog net Rusijai nusibodo isteriškos Armėnijos valdžios kalbos apie neva Armėnijai privalantį priklausyti Kalnų Karabachą, kai visas civilizuotas pasaulis žino, jog Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano žemė.
Parengta pagal news.am ir yerkramas.org pranešimus
2019.09.05; 10:00
