Pastaruoju metu pasaulyje vis didesnę įtaką įgyja scientologų sektos – vadinamoji Scientologijos bažnyčia ir 1983-1986 metais iš šios struktūros pasitraukusių scientologų įkurtos organizacijos, neturinčios vieningo centro, tačiau bendradarbiaujančios tarpusavyje ir žinomos bendriniu „Laisvosios zonos“ pavadinimu.
Tiek Scientologijos bažnyčia, tiek nuo jos atskilusios organizacijos maskuojasi ir po dukterinių organizacijų priedanga. Scientologijos bažnyčios atstovai teigia, kad jų organizacija vienija apie 8 milijonus žmonių, bet manoma, kad tikrasis šios sektos narių skaičius mažesnis. Scientologijos bažnyčiai priklauso ir žinomi Holivudo aktoriai Tomas Kruzas, Džonas Travolta, Priscila Presli, dar visa grupė žinomų aktorių bei prodiuserių, įtakingi verslo magnatai.
Nemažai narių turi ir kitos scientologų organizacijos, pastaruoju metu plečiančios savo įtaką ir Rytų Europoje, ypač Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje.
Tam, kad suvoktume scientologų veiklos ypatumus, pravartu pažvelgti į į šios organizacijos ištakas, jos veiklos istoriją. Scientologų bažnyčios ištakos siekia 1946-1947 metus, kai rašytojas Ronas Habardas pradėjo formuoti savo teorijas ir leisti knygas – „Dianetiką“ bei kitas. Kaip teigia Rusijos religijotyros specialistas, žymus sektų tyrinėtojas profesorius Aleksandras Dvorkinas, scientologijos įkūrėjas R.Habardas buvo narkomanas, be to, pagarsėjęs ir melagingų pareiškimų bei prasimanymų skleidimu. Šiuo metu scientologija kaip religija pripažinta dvylikoje pasaulio valstybių – Švedijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Taivanyje, Naujojoje Zelandijoje, Kirgizijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, Zimbabvėje, Tanzanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje. Tačiau daugelyje pasaulio šalių scientologai neregistruojami kaip religinė organizacija ir dažnai keliami klausimai – kaip gali atvirai veikti ši totalitarinė sekta? Kai kuriose valstybėse imamasi tam tikrų priemonių scientologų įtakos plitimui pažaboti. Štai Vokietijos Bavarijos žemėje veikia įstatymas, kad valstybės tarnautojai neturi teisės būti scientologų sektos nariais.
Ronas Habardas dar 1936-1940 metais aktyviai reiškėsi kaip rašytojas – išleido fantastikos pobūdžio knygų, kai kurios iš jų buvo gana populiarios. Kas tai per rašytojas? R.Habardas gimė 1911 metais JAV Nebraskos valstijoje. Nuo 1917 metu šeima išvyko į Montanos valstiją, čia mažasis Ronas bendravo su vietos indėnais, susipažino ir su indėnų genties šamanu, su juo dažnai bendravo. 1928-1929 metais R.Habardas keliavo po Azijos šalis – Kiniją, Indiją, Kambodžą. Dar nuo 1930 metų R.Habardas pradėjo bandyti savo jėgas literatūros srityje, rašė pamfletus, apysakas, bet labiausiai jis pamėgo fantastikos žanrą, pirmąją savo knygą išleido 1934 metais.
Įdomus R.Habardo veiklos aspektas, turėjęs didelę įtaką jo vertybinei orientacijai ir scientologijos sektos įkūrimui, – tai didelis šio rašytojo susidomėjimas magija ir okultizmu. Viena iš figūrų, kuria R.Habardas ypač susidomėjo dar 1937-1938 metais – Alisteris Kroulis, įtakingas magas ir satanistų ložės magistras. 1946 metais R.Habardas stačia galvą nėrė į okultizmo pasaulį, tapo ir vienos satanistinės sektos nariu.
Beje, apie tai išsamiai rašoma ir A.Dvorkino knygoje „Sektologija. Totalitarinės sektos“: „R.Habardas paliko savo žmoną ir vaikus, įstojo į A.Kroulio vadovaujamos tarptautinės satanistų ložės Kalifornijos filialą. Šiam filialui tuo metu vadovavo ištikimas A.Kroulio mokinys D.Parsonas. Habardas dar prieš karą nemažai domėjosi okultizmu, studijavo įvairias hipnozės technikas, tad jo patekimas į šią ložę nebuvo atsitiktinis. Netrukus jis susidraugavo su D.Parsono drauge Sara Nortrup, ir jie abu pabėgo iš Kalifornijos, pasiėmę iš ložės kasos apvalią pinigų sumą. Šie pinigai labai pravertė R.Habardui, jis panaudojo juos leidybinei veiklai ir scientologų organizacijos kūrimui“.
1949-1951 metais R.Habardas parašė dvi knygas apie vadovavimo meną – „Darbo problemos“ ir „Kaip menedžeriui išsilaikyti savo vietoje“. Beje, 1951 metais įvyko pasikėsinimas į Habardą – užpuolikas smogė jam peiliu, tačiau scientologų lyderis buvo tik sužeistas ir pagijo. 1952 metais JAV Fenikso mieste R.Habardas pirmą kartą atvirai prabilo apie scientologų organizacijos įkūrimą. Šios organizacijos nariams įvesta griežta dešimtinė – jie kas mėnesį turi mokėti po 10 procentų nuo gaunamų pajamų. Beje, naujus narius priviliojusiems scientologams mokamos premijos – nuo 100 dolerių iki dešimčių tūkstančių dolerių, priklausomai, kokį asmenį pavyko privilioti į sektą. Scientologų rengiami kursai gana brangūs – pigiausi kainuoja 300 dolerių, bet dauguma kursų gerokai brangesni – siekia nuo 1000 iki 15 tūkstančių dolerių.
Aukščiausio rango scientologų rengiami kursai kainuoja 32 tūkstančius dolerių. Jau nuo 1956 metų JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių teisėsauga pradėjo tyrimus dėl galimo scientologų organizacijos narių vykdomų finansinių nusikaltimų. Štai 1978 metais Prancūzijos teismas net nuteisė R.Habardą 4-ių metų įkalinimo bausme už sukčiavimą, bet jis spėjo pabėgti iš šalies. Nuo 1980 metų R.Habardas nusišalino nuo vadovavimo Scientologijos bažnyčiai, ir tai po kelerių metų sukėlė šios organizacijos skilimą – kai kurie žymūs scientologai pasitraukė ir įkūrė kitas scientologų organizacijas. Nuo 1983 metų Scientologijos bažnyčiai vadovauja D.Miskevidžas. R.Habardas mirė 1986 metų pradžioje, savo testamentu visą savo turtą (vertinamą daugiau nei 300 milijonų dolerių) jis paliko Scientologijos bažnyčiai.
Štai ką apie scientologų veiklą teigia žymus sektų veiklos tyrinėtojas, stačiatikių dvasininkas Aleksandras Novopašinas savo išsamiojoje studijoje „Scientologų sektos nusikalstama veikla Rusijos teritorijoje“: „Šiuo metu scientologų sekta veikia faktiškai visuose didesniuose Rusijos miestuose. Gal kažkas gali paklausti – o kas čia tokio blogo? Bet buvęs R.Habardo patarėjas D.Armstrongas sako: „Scientologai užsiima finansiniais nusikaltimais, jie persekioja jiems neįtikusius žmones, jie užsiima melaginga propaganda, o tariamai nusikaltę scientologai yra mušami ir kankinami. Šiuo metu Rusija susiduria su įvairių problemų grėsme – štai mūsų šalyje labai paplitusi narkomanija. Tai didžiulis išbandymas. Bet yra ir kur kas rečiau minima, bet labai rimta grėsmė – tai totalitarinė sektos. Viena iš pavojingiausių sektų – scientologai. Tiriu scientologų veiklą ir galiu patvirtinti, kad jie vykdo nusikaltimus, jie žemina žmogaus orumą, jie žemina visuomenę. Scientologams reikalingi paklusnūs vergai, ne veltui jų įkūrėjas R.Habardas kadaise teigė: „Mes išradome metodus, kaip žmones paversti vergais“.
Apie scientologų sektos įkūrimo tikslus mes galime geriausiai spręsti iš 1996 metų lapkričio mėnesį paskelbto Prancūzijos Liono teismo nuosprendžio, kuriame sakoma: „Pinigų kaupimas yra pagrindinis Scientologų bažnyčios rūpestis“. Scientologai dedasi geradariais, yra įkūrę įvairias priedangos struktūras. Tokias kaip neva narkomanų gydymu užsiimanti organizacija „Narkonon“. Tačiau 2005 metais Krasnojarsko krašte sudaryta komisija tikrino „Narkonon“ vykdomas narkomanų gydymo ir reabilitacijos programas ir nustatė, kad duomenys apie tariamai didelį pasveikusių narkomanų skaičių yra falsifikuojami, o visiems narkomanams taikomos vienodos taip vadinamos reabilitacijos priemonės – ilgalaikis bėgimas, kasdienė sauna ir vitaminų terapija daliai narkomanų yra labai kenksmingos. Tačiau įtakingi scientologų veikėjai visur giriasi savo nuopelnais narkomanų gydymo srityje, nors tai yra melas – tariamas narkomanų gydymas – tai tik būdas pritraukti į sektą naujus narius“.
O štai ką teigia keliolika metų Scientologijos bažnyčią iš vidaus pažinęs D.Armstrongas. ,,Scientologai valdo didžiules pinigų sumas ir didelę dalį tų pinigų jie gauna iš apgaulių ir turto prievartavimo. Habardo pasirinktas kelias vykdyti agresyvias puolimo kampanijas prieš savo priešininkus atliekamos iki šiol, ir tai gerokai didesnė grėsmė nei jau įprastas informacinis karas. Tai karas, kuriame pastoviai pasitelkiamas šnipinėjimas ir specialiosios operacijos. Beje, egzistuoja ir scientologų įkurti konclageriai: taip vadinamos reabilitacinių projektų grupės – faktiškai tai scientologų įkalinimo sistema. Patekę į konclagerius scientologai yra mušami, jie kalinami ten prievarta, gyvena šaltyje, gaudami labai prastą maistą“. D.Armstrongas po pasitraukimo iš scientologų gretų susidūrė su persekiojimais, galiausiai jis išvyko iš JAV, apsigyveno Kanadoje, o šiuo metu gyvena Vokietijoje.
Viena iš pagrindinių sričių, kurioje pasižymi scientologai – tai jų vykdomos plataus masto šnipinėjimo kampanijos. Tai yra jau įrodytas faktas. 1977 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose FTB pareigūnai sulaikė keliolika scientologų, buvo rasti įrodymai, kad jie organizavo neteisėtus telefoninių pokalbių pasiklausymus, vykdė valstybės pareigūnų ir žurnalistų sekimą, įsilauždavo į teismų pastatus bei kitas valstybines įstaigas ir vogdavo slaptus dokumentus. Šie scientologai, tame tarpe ir R.Habardo žmona, buvo nuteisti įvairiomis įkalinimo bausmėmis. O štai 2008 metais Italijos sostinėje Romoje teisėsaugos pareigūnai vykdė kratas scientologų būstinėse, aptikta daugybė įrodymų, kad scientologai užsiėmė šnipinėjimu, sekdavo žmones, yra sukaupę tūkstančius dosjė apie politikus, teisėjus, policijos pareigūnus ir žurnalistus.
Bet kaip scientologai vykdo tokią veiklą? Tai neatsitiktinis reiškinys – scientologų slaptoji tarnyba – taip vadinamas „Priežiūros biuras“ faktiškai pradėjo veikti dar 1953-1954 metais, o nuo 1966-ųjų gerokai sustiprino savo veiklą. „Priežiūros biuras“ turi išvystytą struktūrą – žvalgybos padalinį „D-1“ (dažnai vadinamą biuru „D-1“), vidaus saugumo ir kontržvalgybos skyrius, didžiulį šnipų tinklą. Be to, scientologai samdo ir privačius detektyvus, jų paslaugomos apmokėti negaili didžiulių sumų.
Rusijos regionuose – Permės, Saratovo, Chabarovsko, Novosibirsko srityse bei kai kuriuose kituose regionuose scientologai yra išvystę savo veiklą, jie yra įkūrę daug savo kontroliuojamų firmų bei visuomeninių organizacijų. Štai Novosibirsko srityje veikia įvairios scientologų priedangos organizacijos – „Smulkaus verslo vystymo centras“, „Novosibirsko verslo klubas“, „Ekonominės žurnalistikos mokykla“. Pagrindinės šių organizacijų veikėjos – įtakingos scientologės T.Alyško ir N.Barchatova. Scientologai yra koncerno „Novolit“, prekybos namų „Karavan“, stambios įmonės „Rembyttechnika“ akcininkai, valdo kai kuriuos viešbučius ir draudimo bendroves. Scientologai reketuoja kai kuriuos verslininkus, ir vykdo tai užmaskuota forma – jie įmonių vadovams primygtinai siūlo dalyvauti brangiai kainuojančiuose kursuose, jei jie sutinka tai daryti, tai vėliau į kursus jau faktiškai prievartine tvarka siunčiami ir įmonių darbuotojai. Tie įmonių vadovai, kurie nepasiduoda scientologų įtikinėjimams, patiria didelį spaudimą – jie susiduria su ištisa grasinimų kampanija.
Artimus ryšius su scientologais palaikė ilgą laiką Maskvos mero pareigas užėmęs J.Lužkovas. Jis rėmė scientologų veiklą, dalyvaudavo jų renginiuose. J.Lužkovo advokatė A.Krylova yra scientologų sektos narė, ji dar nuo 1997 metų įsitraukė į ,,Pilietinę komisiją žmogaus teisių klausimais“ – lyg ir geranoriškos žmogaus teisių gynimo organizacijos, o faktiškai scientologų valdomos priedangos struktūros, veiklą. J.Lužkovas užtikrino sėkmingą scientologų veiklą Maskvoje, ir net tada, kai sąžiningi teisėsaugos pareigūnai pradėjo sektos veiklos tyrimą, scientologų organizacijos toliau sėkmingai veikė. Tai neatsitiktinis dalykas – juk J.Lužkovas ir jo aplinka – J.Jevtušenkovas, J.Koganas ir kiti yra artimai susiję su aukšto rango FSB pareigūnu A.Afoninu bei kitais saugumiečiais. Su J.Lužkovu pastoviai bendradarbiavo ir S.Michailovas (Michasis), J.Kobzonas , L.Čiornas, Bykovas, D.Chačidzė kriminaliniai lyderiai.
Pastaruoju metu scientologai plečia įtaką Rytų Europos kraštuose. Įdomu pastebėti, kad kai kurie scientologai užima aukštus postus valstybės tarnyboje. Štai Ukrainoje prieš metus – 2010 metų kovo mėnesį – šios šalies saugumo tarnybos vadovu paskirtas V.Choroševskis – įtakingas oligarchas, valdantis kelis stambius koncernus ir pasižymintis kaip žiniasklaidos magnatas, valdantis net 7 televizijos kanalus, kelias radijo stotis ir net keliolika laikraščių. Be to, V.Choroševskis yra ir scientologų sektos narys, palaikantis ryšius su aukšto rango scientologų lyderiais. Tad Ukrainos valdžios viršūnėje klostosi specifinė padėtis – greta kriminaline praeitimi pasižyminčio prezidento V.Janukovyčiaus veikia ir mafijos klanų lyderiai R.Achmetovas, D.Firtašas, ir totalitarinių sektų atstovai kaip V.Choroševskis.
Scientologijos bažnyčios vadovas Deividas Miskevidžas – 60 metų vyriškis, pasižymintis nuožmiu charakteriu ir scientologams vadovaujantis nuo 1983 metų. Jis gimė lenko ir italės šeimoje, keliamos prielaidos, kad scientologų lyderis turi ir lietuviško kraujo. Dvasinių technologijų centras, kuriam vadovauja D.Miskevidžas – tai pagrindinė Scientologų Bažnyčios valdymo institucija. O žymioji Jūrų organizacija – tai Scientologų bažnyčios branduolys, šiai organizacijai priklauso visi pagrindiniai scientologų lyderiai ir daug aktyvių scientologų.
Scientologijos bažnyčia Lietuvoje nėra registruota, ji veikia po kelių asociacijų priedanga. Koks tikslus skaičius žmonių jai priklauso, tiksliai pasakyti neįmanoma. Aišku tik tiek, kad tikrais scientologais Lietuvoje yra mažiausiai keli šimtai žmonių. Lietuvos scientologai palaiko itin artimus ryšius su Rusijos, Švedijos, Danijos, Latvijos scientologais.
Besidomintiems scientologų sektos užkulisiais, pravartu pažiūrėti filmą „Slaptieji gyvenimai“, kuriame išdėstoma daug įdomių faktų apie šešėlinę scientologų veiklą ir tikruosius jų tikslus. Įdomi ir knyga „Tikrasis Mesijo veidas“, kurią parašė žymus britų žurnalistas R.Mileris. Šioje knygoje pasakojama tikroji scientologų lyderio Rono Habardo gyvenimo istorija
Scientologai, kaip ir kitos totalitarinės sektos – „Ananda Marga“, Visariono bažnyčia, T.Akbaševo sekta, „Alla ajat“ ir kitos panašios organizacijos, – pasižymi griežtu autoritariniu valdymu. Tai daugiau komercinės nei religinės organizacijos, orientuotos daugiausia į pelno kaupimą, savo narių kontrolę ir jiems trukdančių valstybės pareigūnų, politikų ir žurnalistų persekiojimą. Bet kodėl viena iš tokių totalitarinių sektų, pavyzdžiui, scientologai, pripažįstami kaip religija dvylikoje pasaulio valstybių?
Įdomu pastebėti, kad scientologų veiklą įteisinusioje Švedijoje plinta visi iškrypimai – legalizuotos gėjų ir lesbiečių santuokos, homoseksualai šioje šalyje be problemų augina iš vaikų namų paimtus vaikus ir faktiškai ugdo netradicinės orientacijos asmenis. Italijoje, kur įsigalėjęs S.Berluskonio klanas ir kur įstatymai tiesiog nuperkami, scientologų veikla įteisinta dėl korupcijos – čia tokius sprendimus galima nusipirkti už pinigus. Ir korumpuotoje Kirgizijoje scientologai įsigalėjo dar prezidento A.Akajevo valdymo laikais, beje, tuo metu šioje šalyje didelę įtaką įgijo ir munistai.
Pagrindiniai Kirgizijos scientologų lyderiai – tai uzbekų ir korėjiečių kilmės asmenys. Gerai, kad daugelyje demokratinių valstybių scientologų veikla yra ribojama, ir šios sektos narių įvykdyti veiksmai tiriami. Štai ką apie scientologų veiklą teigia žymus Vokietijos teisininkas Giunteris Bekštainas. ,,Ši sekta organizuoja pinigų plovimą ir kitus nusikaltimus. Scientologija – tai nusikalstamas priespaudos kartelis, o šio kartelio vadovai – nusikaltėliai. Scientologų organizacijos manipuliuoja žmonių psichika ir naudoja psichologinį terorą, tam, kad palaužtų žmonių valią. Tokių organizacijų veikla nepageidaujama demokratinėje visuomenėje“. Žymus Belgijos politikas, destruktyvių sektų tyrinėjas S.Moro pareiškė: ,,Scientologai palaiko ryšius su kai kuriais CŽV pareigūnais, tai jau praktiškai įrodytas faktas. Kodėl tokie procesai galimi? Scientologų slaptoji tarnyba yra viena iš efektyviausių slaptųjų tarnybų, beveik niekuo neatsiliekanti nuo FTB“.
Nuotraukoje: Rusijos religijotyros specialistas, žymus sektų tyrinėtojas profesorius Aleksandras Dvorkinas teigia, kad scientologijos įkūrėjas R.Habardas (čia – vienos iš R.Habardo knygų viršelių) buvo narkomanas, be to, pagarsėjęs ir melagingų pareiškimų bei prasimanymų skleidimu.
2011.03.05
