Seimui antradienį ketinama pateikti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtas 2008–2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadas.
„Pagrindinė šios komisijos užduotis buvo įvertinti, kokias klaidas padarėme, ir tų klaidų nebekartoti. Džiugu, kad visa tai, kas tyrimo metu buvo nustatyta: sakykime, tiek prieš krizę, tiek biudžeto formavimas, tiek dėl skolinimosi, kas buvo neteisingai padaryta ir neatsakingai skolinta, ir pažeidžiant įstatymus, šioje dabartinėje COVID–19 situacijoje einame kitu keliu“, – Eltai sakė tyrimo komisijos vadovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Anot jo, patvirtinus išvadas, atitinkamos institucijos galės imtis tolesnių veiksmų.
„Rekomendacijos yra jau suformuotos komisijos, o visos kitos institucijos savo ruožtu tą turės daryti. Žinoma, jeigu Seimas tą patvirtins, nes kol Seimas nepatvirtina, jos neturi galios“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Tyrimo komisijos vadovas tikisi, kad Seimas išvadas patvirtins.
„Tikiuosi ir dėl to, kad netgi už komisijos sudarymą balsavo apie 80 Seimo narių, tai tikiuosi, kad tikrai nebus pasikeitus nuomonė“, – sakė V. Ąžuolas.
Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.
Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalių bankų sistemos ir ekonomikos buvo struktūriškai pažeidžiamos dėl dvigubos priklausomybės nuo išorės finansavimo (šalies bankai – nuo patronuojančių bankų, o šie – nuo tarptautinių rinkų). Trys Baltijos šalys išsiskyrė didžiausia priklausomybe, o šių šalių kredito rinkose dominavo vienos šalies – Švedijos – bankai. Todėl, kaip teigiama išvadose, išskirtinai gili krizė Lietuvoje – pirmiausia Švedijos bankų ir jų patronuojamųjų bankų, taip pat ir Lietuvos bei Švedijos priežiūros institucijų atsakomybė.
Tai, kad Lietuva nesugebėjo 2007 metais įsivesti euro, taip pat pagilino krizę, nes išaugo lito devalvavimo rizika, smarkiai padidėjo palūkanos litais, o tai pablogino kelių dešimčių tūkstančių namų ūkių, taip pat ir verslo įmonių, paėmusių paskolas litais kintamosiomis palūkanomis, finansinę būklę, rašoma išvadose.
Tai, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, taip pat 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai, teigiama išvadose, trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei.
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
Krizės tyrimą kritikuoja opozicija, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad taip užsiimama „finansine archeologija.“
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.05.26; 06:00
