Informacijos apie Lietuvos parlamento darbą – lyg ir užtektinai. Tik domėkis, skaityk, žiūrėk, įsimink. Čia ir televizijos transliuoja, ir internetas prieinamas, ir spauda rašo, ir radijas pasakoja. Ir vis dėlto kai kurie užtektinai svarbūs, aktualūs Seimo sprendimai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai vertinti, lieka nepastebėti.
Galima ginčytis, kodėl visai Lietuvai gyvybiškai svarbūs Seimo darbai, pirmiausiai omenyje turiu dviprasmiškai atrodančius, lieka neaprašyti. Galbūt kažkam naudinga, kad mes regėtume iškreiptą, tiksliau tariant – vien tik pagražintą, vaizdą? Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nuo šiol bandys šią spragą užpildyti. Bent jau kartą per savaitę, dažniausiai pirmadieniais, skelbsime savo komentarus apie praėjusios savaitės parlamentines intrigas.
Šiandien mūsų akiratyje: Seimo Europos reikalų komitetas ir jo pirmininkas parlamentaras Česlovas Stankevičius. Skelbiame trijų Europos reikalų komiteto narių Gintaro Songailos, Andriaus Mazuronio ir Valdemaro Valkiūno atskirąją nuomonę be savo komentarų, palikdami skaitytojams paties spręsti, kas čia teisus, o kas – klysta.
XXX
Atskiroji parlamentarų Gintaro Songailos, Andriaus Mazuronio ir Valdemaro Valkiūno nuomonė
Europos reikalų komitetas, svarstydamas klausimą dėl ES reglamento, susijusio su laikinai atnaujinamos vidaus sienų kontrolės bendrų taisyklių nustatymu nepagrįstai neatsižvelgė į motyvuotą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, o taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nuomonę, kad aukščiau minėtas Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento Nr. 562/2066 keitimo prieštarauja subsidarumo principui.
Pagal siūlomą reglamento pakeitimą sprendimą dėl valstybės narės vidaus sienų kontrolės atnaujinimo priimtų ne valstybė narė, o Europos Komisija. Jei įsigaliotų toks reglamento pakeitimas, tai būtent Europos Komisija spręstų, ar valstybei narei iškilo grėsmė vidaus saugumui ar ne. Tačiau valstybės nacionalinis saugumas yra išimtinė valstybės narės kompetencija ir sprendimo teisės šioje srityje pagal Europos Sąjungos sutartis valstybės narės Europos Sąjungos institucijoms nedelegavo.
Europos Sąjungos institucijos negali peržengti joms deleguotos kompetencijos ribų, o šiuo atveju Europos Komisija savo kompetencijos ribas akivaizdžiai peržengia. Tai pats šiurkščiausias, koks begali būti, subsidiarumo principo pažeidimas. Europos Komisija negali prisiimti sprendimo teisės ten, kur tokios teisės valstybės narės iš viso nedelegavo pagal Europos Sąjungos sutartis. Jeigu problemos negalima išspręsti nacionaliniu lygmeniu, tai ieškoti sprendimo Europos Sąjungos lygmeniu yra būtina ir reikalinga. Tačiau tuomet, kai tose konkrečiose srityse, kur tokia funkcija Europos Sąjungos institucijoms net nedeleguota, šios institucijos gali atlikti tik pagalbinę, koordinacinę funkciją, o ne prisiimti sprendimo teisę už valstybes nares. Tokiais atvejais, priimant sprendimus yra būtinas valstybių narių vienbalsiškumas; gali būti tikslingas ir Europos sąjungos sutarčių keitimas.
Tačiau Europos Komisija siūlo priešingą kelią – sprendimą priimtų ji pati, o tokį sprendimą vetuoti galėtų tik visų valstybių deleguotų atstovų susirinkimas. Neaišku, kokia tokio susirinkimo sprendimų priėmimo procedūra. Ar toks pasiūlymas reiškia, kad Europos Komisijos sprendimas iš esmės bet kurios valstybės nacionalinio saugumo klausimu negalės būti vetuotas, jei tam nepritars bent vienos valstybės narės deleguotas atstovas? Taigi Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento keitimo visiškai neatitinka nei Europos Sąjungos sutartimis deleguotų kompetencijų, nei šiose sutartyse numatytų institucijų ir procedūrų. Be to, Europos Komisijos siūlomas reglamento pakeitimas pažeistų ir Šengeno sutartį, nes joje numatytas maksimalus 30 dienų terminas vidaus sienų kontrolės atnaujinimui, o ne 5 dienų, kaip dabar siūlo Europos Komisija.
Mūsų nuomone, šiuo atveju, t.y. dėl Europos Komisijos siūlomo reglamento Nr. 562/2006 keitimo, Europos reikalų komitetas privalėjo teikti Europos Komisijai pagrįstą nuomonę dėl subsidiarumo principo pažeidimo. Negana to, tenka pastebėti, kad Europos reikalų komiteto pirmininkas manipuliavo tuo, kad komiteto nariai nebuvo informuoti apie skirtingas teisines pasekmes, kai valstybė narė priima nutarimą (pagrįstą nuomonę) dėl siūlomo Europos Sąjungos teisės akto subsidiarumo principo pažeidimo ir kai priimamas sprendimas dėl proporcingumo principo pažeidimo.
Iš pradžių komisijos pirmininkas teigė, kad Teisės departamento pateikta informacija dėl šio skirtumo yra nepagrįsta, o po balsavimo pripažino, kad ši informacija pagrįsta, bet po ERK balsavimo tai „nebeturi reikšmės“. Šitaip primininkas galėjo suklaidinti komiteto narius ir iškreipti balsavimo rezultatus. Protestuojame dėl tokių pirmininko veiksmų ir reikalaujame perbalsuoti dėl nutarimo čia minimu darbotvarkės klausimu.
Mes manome, kad Europos reikalų komiteto sprendimas dėl pagrįstos nuomonės nepateikimo Europos Komisijai dėl subsidiarumo principo pažeidimo, kai ši Europos Sąjungos institucija siekia perimti iš valstybių narių sprendimo teisę jų nacionalinio saugumo klausimais, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus nepriklausomos demokratinės valstybės principus. Labai dėl to apgailestaujame ir kviečiame kolegas ištaisyti padarytą klaidą. Teisės aktai, kurie prieštarauja Konstitucijai, yra niekiniai.
Seimo narių, Europos reikalų komiteto narių Gintaro Songailos, Andriaus Mazuronio ir Valdemaro Valkiūno atskiroji nuomonė dėl Europos reikalų komiteto 2011 lapkričio 9 d. nutarimo 2 darbotvarkės klausimu „Dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr.562/2006, kad būtų nustatytos bendros išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinamos vidaus sienų kontrolės taisyklės, atitikimo subsidiarumo ir proporcingumo principams“).
Nuotraukoje: Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.
2011.11.12
