Birželio 3 d. Mokslų akademijos Didžiojoje salėje įvyko susirinkimas, pretenzingai pavadintas forumu.
Toje pačioje salėje prieš 27-erius metus įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas, kasmet minimas ir minėsimas, kaip minima Vasario 16-oji, Kovo 11-oji.
Prieš 27-erius metus įvyko susirinkimas, vertas Birželio 3-osios vardo. O lygiai po 27-erių metų birželio 3 d. šioje salėje pirmą kartą iš esmės buvo paneigti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės siekiai ir tikslai, todėl 2015-ųjų birželio 3-iosios forumą galima taip pat laikyti istoriniu.
Ką turiu omeny? Prof. dr. Algirdo Degučio pranešimą „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“, kurį, man regis, verta pacituoti ir pakomentuoti. Ar verta paskelbti ištisai? Šio forumo tiesioginės transliacijos įrašas paskelbtas internetiniame portale Alkas.lt, ten matome ir girdime profesorių, kalbantį Mokslų akademijos salės tribūnoje. Tiesa, jo pranešimas kažkodėl sutrumpintas. Kituose internetiniuose portaluose nei apie šį Forumą, nei, juo labiau, prof. Degučio pranešimo teksto nepastebėjau. Kartais, ne taip retai, reikšmingi, bet nepageidautini, nemalonūs faktai didžiosios žiniasklaidos nutylimi. Taip turbūt atsitiko ir su „liberalizmo bei rusofobijos gniaužtais“ – nėra jokio liberalizmo, jokių rusofobijos gniaužtų, nes apie tai nepaskelbė nei Delfi.lt, nei 15 min.lt, nei lrytas.lt.
Neabejoju, kad šis profesoriaus pranešimas „gyvu“ ir popieriniu bei kompiuteriniu pavidalais atsidūrė Valstybės saugumo departamente, Seimo nacionalinio saugumo komitete, Prezidentūtoje ir kitur, kur rūpinamasi, kad prorusiška propaganda nedarytų poveikio mūsų piliečiams – moksleiviams, jauniems ir pagyvenusiems darbininkams, smulkiems verslininkams, – kurie absoliučiai nieko nežino, pavyzdžiui, apie Vincą Kudirką (omenyje turiu įvairiuose miestuose lietuvių atsakymus „Klausimėlio“ laidoje), taigi vargu ar ką nors žino, su kuo valgomas liberalizmas ir rusofobija, pasak profesoriaus, tokie kenksmingi mūsų sveikatai.
Mes irgi neskelbsime prof. Degučio pranešimo, perskaityto birželio 3-čiosios Forume – ne vien dėl to, kad galime susilaukti nemalonumų iš valdiškų namų, bet ir dėl to, kad, skirtingai negu prof. Degutis, iš tiesų bijome Putino Rusijos, o nebijome JAV, ES, NATO, skirtingai negu prof. Degutis.
Jo pranešimas „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“ man atvėrė akis. Dabar suprantu, kodėl signataras Zigmas Vaišvila taip nekenčia prezidentės Dalios Grybauskaitės. Vis primena ir primena jos nelabai patriotišką praeitį, būtus ir nebūtus ryšius su burokevičininkais, nedalyvavimą Sąjūdžio renginiuose… Bet iš tiesų – ne čia šuo pakastas, visai ne dėl to prezidentė taip puolama. Komunistinė jos praeitis – tik priedanga, tikrąsias neapykantos priežastis atskleidė prof. Degutis savo pranešime.
Lietuvos politinis elitas šios krizės (Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas – V.V.) akivaizdoje iškart ir be jokių išlygų užėmė Rusijos kaltintojų poziciją. Savo uolumu atliekant JAV vasalo vaidmenį Europoje ypač pasižymėjo Prezidentė D. Grybauskaitė. Retoriniais išpuoliais prieš Rusiją ji sėkmingai ir turbūt ilgam užnuodijo Lietuvos santykius su galinga kaimynine šalimi, kuri, pripažinusi mūsų nepriklausomybę, faktiškai nieko blogo mums nepadarė. Pritardama NATO puolamosios ginkluotės dislokavimui Lietuvoje ji pakišo Lietuvą pirmam smūgiui galimame JAV ir Rusijos kariniame konflikte. Žodžiu, Prezidentė jau padarė Lietuvai didelės žalos, ir ji gali atnešti Lietuvai didelę nelaimę.
Štai dėl ko Prezidentę puola ne tik Vaišvila, bet ir istorikas Č.Laurinavičius („Kas geriau: nuolankumas ar įžūlumas“, Slaptai.lt) , ir režisierius R.Tuminas („Su kuo jūs, kultūros meistrai?“), ir žurnalistai R.Janutienė, A.Klivečka… Jeigu neklystu, pirmą kartą šios jėgos atvertė visas kortas: ne ta kryptimi einate, Jūsų Ekscelencija! Ne ta kryptimi vedate Lietuvą! Prof. Degutį, perskaičiusį minėtą pranešimą, dabar galima laikyti antieuropietiškų, antiamerikietiškų jėgų ideologu, primenančiu Putinui tarnaujantį Aleksandrą Duginą. Nuolatiniai kabinėjimaisi (prezidentė neatsakė į latvių žurnalisto klausimus, prezidentė stelbia premjerą, prezidentė pykstasi su Seimo pirmininke, prezidentės atstovė spaudai išdavė valstybės paslaptį…) – tik dūmų uždanga, kurią prof. Degutis išsklaidė.
Dar daugiau, D. Grybauskaitės vasalinė užsienio politika jau reiškiasi negatyviais padariniais šalies viduje. Prezidentė susikūrė savąjį klusnių „politologų“, spec. tarnybų ir žurnalistų vasalatą, kuris pučia į jos rusofobinę dūdą bei kursto karo isteriją Lietuvoje. Šalyje klostosi slogi diktatoriška atmosfera, kai Prezidentės užsienio politikos kritikai urmu apšaukiami Lietuvos priešais, Kremliaus agentais. Prezidentė net atgaivino stalinines „oblavas“ prieš kitaminčius, versdama teisėsaugą veikti neteisėtais būdais.
Prof. Degučio pranešimas – ne spontaniškas pasisakymas iš vietos, jis puikuojasi iš anksto paskelbtoje Forumo darbotvarkėje, taigi laikytinas renginio organizatoriams priimtinu, toleruotinu, reikšmingu. Bet juk tai tikrų tikriausia prorusiška propaganda, už kurią Kremlius daug sumokėtų, kuri (profesorius teisus) mūsuose iš tiesų pagrįstai cenzūruojama, persekiojama (išjungti kai kurie prorusiški televizijos kanalai), nes neatitinka tikrovės ir todėl yra pavojingi. Kai panašiai rašo mažai išsilavinę Putino draugai, jų butuose daromos kratos, jie įspėjami. Ar tie patys reikalavimai taikomi ir profesoriams? Profesoriai turbūt gali turėti savo nuomonę, pavyzdžiui, kad Lietuvai nepakeliui su Europos Sąjunga, su JAV, ji turėtų grįžti į Rusiją, kuri „mums nieko blogo nepadarė“? Profesoriai gali turėti liberalias, konservatyvias, socialistines, komunistines pažiūras ir jas propaguoti, bet tik ne žmonės iš gatvės? Taip, čia ne retoriniai klausimai, nes prof. Degučio pranešimas iki šiol nesusilaukė jokio viešo įvertinimo, jam plojo Forumo dalyviai.
Prezidentės užsienio politikos kritikai urmu apšaukiami Lietuvos priešais, Kremliaus agentais.
Bet juk prof. Degutis Lietuvos priešais laiko tuos, kurie linkę glaustis prie JAV, prisidengti NATO skėčiu, likti labai netobuloje Europos Sąjungoje. Juos stebina profesoriaus teiginai:
Varšuvos Sutarties paktui iširus ir Rusijai išsižadėjus komunistinės ideologijos, komunizmo ekspansijos iš Rusijos grėsmė išnyko. NATO kaip gynybinė organizacija prarado savo prasmę. Tačiau NATO nebuvo paleista…
Reikėjo paleisti. Putinas jau seniai būtų Vilniuje, Rygoje, Taline… O dabar – dar tik Donecke.
NATO plėtra į rytus, į buvusių Varšuvos Sutarties šalių ir Sovietų Sąjungos respublikų teritorijas, apsiaučiant Rusiją kariniu „anakondos žiedu“.
Dar viena demokratinio pasaulio klaida. Nereikėjo griauti geležinės uždangos, nereikėjo.
Kaukaze Čečėnijos islamistų maištas įvėlė Rusiją į kruviną karą…
O mes tada manėme, kad čečėnai siekė būti laisvi. Ir turėjo tokią teisę, kaip ir kitos pavergtos Rusijos imperijos tautos.
„Rožinė revoliucija“ Gruzijoje atvedė į valdžią Saakašvilį, kurio avantiūra baigėsi fiasko – Rusijai netikėtai kirtus atsakomąjį smūgį.
Avantiūristai tie gruzinai. Užsimanė, mat, įstoti į Europos Sąjungą ir NATO!
„Oranžinė revoliucija“ Ukrainoje 2004 m. ir naujausioji „Maidano revoliucija“, atvedusi į valdžią Amerijos statytinius, priklauso tai pačiai JAV globalistų kurstomų neramumų serijai.
Šis pasipriešinimas bei gyventojų sukilimas pietryčių Ukrainoje perversmininkų buvo įvardintas kaip „terorizmas“. Kijevo valdžia pasiuntė prieš sukilėlius kariuomenę, artileriją ir karo aviaciją.
Apie Rusijos tankus be atpažinimo ženklų ir artileriją – nė žodžio.
Kaip žinia, Krymo pusiasalio išsigelbėjimą „laisvės ir demokratijos“ šaukliai Vakaruose iškart pasmerkė kaip Rusijos įvykdytą aneksiją.
Rusijos priešinimasis smaugimui „anakondos žiedu“ visada pateikiamas kaip agresyviosios Rusijos imperinių ambicijų liudijimas“.
Agresyviosios Rusijos imperinių ambicijų liudijimą prof. Degutis vaizduoja kaip Rusijos smaugimą „anakondos žiedu“. Susikalbėti, atrodo, neįmanoma. Vieni – apie ratus, kiti – apie batus. Vieni – balta, kiti – juoda. Degutininkai šaukia: Lietuvos valdžia, ypač prezidentė Dalia Grybauskaitė, provokuoja karą. Rusiją vadina teroristine valstybe. Jų taktiką galima suprasti: karo kurstymas – nusikaltimas. Taip bandoma užčiaupti tuos, kurie demaskuoja Rusijos agresyvius tikslus ir veiksmus. Rusija, tarsi anakonda, rengiasi šuoliui, ir degutininkai stengiasi jai nekliudyti. Nes prie ruso buvo geriau. Rusija išgelbės mus nuo iš Vakarų plūstančio liberalizmo. Rusija mums nieko blogo nepadarė.
Beje, prof. Degutis savo pranešimą pradėjo būtent nuo liberalizmo „gniaužtų“. Ir tos pranešimo dalies aš negalėčiau visiškai atmesti. Tik nemanau, kad Rusija nori ir gali apsaugoti mūsų tautą, mūsų kultūrą nuo neigiamų Vakarų liberalizmo įtakų. Tą privalome ir galime padaryti patys, neišeidami iš ten, kur dabar sąlyginai saugūs esame.
Panaši užuomina, reaguojant į prof.Degučio pranešimą, išsprūdo ir iš istoriko A. Kasperavičiaus lūpų. Europos Sąjunga nėra Lietuvos priešas. Lietuvis pats sau didesnis priešas negu Briuselio biurokratas, – sakė istorikas. – Europos Sąjungoje iš tiesų yra daugybė blogų dalykų, tačiau ar dėl to reikėtų kaltinti tik ES? Ar ES nėra valstybių, tautų, kurios tos pačios struktūros rėmuose sugeba patenkinti savo socialinius, kultūrinius modelius?
Šį kartą Kasperavičiaus pranešimas man patiko, o salės daugumai, atrodo, nelabai. Gal dėl to, kad, pasak istoriko, prieš 27-erius metus šioje salėje susirinkę žmonės buvo turiningesni, turėjo daugiau ką pasakyti.
Per 27-erius metus šioje salėje buvo daug susirinkimų, forumų, ketinimų gelbėti nykstančią tautą, pažaboti valdančiųjų savivalę, siekti teisingumo, vienybės… Visi, išskyrus pirmąjį, buvo nesėkmingi. Pastarasis Forumas, manau, nebus išimtis, nes oratoriai neretai tuščiažodžiavo, skraidė padebesiais, buvo praradę realybės jausmą.
Pozityviai vertinčiau akad. Antano Buračo pranešimą apie 2012 m. patvirtintą dokumentą "Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. O prof. Degučio pranešimas, mano supratimu, – didelis samtis deguto, reikšmingas Putino Rusijos propagandos pavyzdys, plojimais sutiktas signataro Vaišvilos surengtame forume „Mūsų valstybės tikslas“. Koks tikslas? Atgal į tautų kalėjimą?
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
2015.06.06; 18:03
