Rusijos spauda džiūgauja: neprabėgo nė mėnuo, o FSB sulaikė dar vieną Lietuvos šnipą.
Didesnių ar mažesnių pranešimų apie Rusijoje demaskuotą antrąjį Lietuvos slaptųjų tarnybų darbuotoją rasite visuose rusiškuose leidiniuose. Pradedant gazeta.ru ir baigiant vesti.ru. Rusijos leidiniai demonstratyviai noriai skelbia sensacingą žinią: šių metų gegužės 19-ąją į budrių Rusijos kontržalgybininkų pinkles Maskvoje su rimtais įkalčiais pateko Aristidas Tamošaitis, o birželio 24-ąją su neginčijamais įkalčiais FSB kontržvalgybininkai sučiupo jau ir Eugenijų Mataitį.
Įspūdinga? Taip! Bet kiek šiuose žodžiuose – tiesos? Juk pasaulyje įžūlesnės melagės už Rusiją vargu ar berasi. Žinoma, šventų valstybių nėra: visos blefuoja, tirština spalvas, nepelnytai giriasi, juodina priešus… Ir vis dėlto taip akiplėšiškai, ciniškai meluoti moka tik Rusija. Todėl į visus Rusijos pranešimus, įskaitant ir pranešimus apie sugautus šnipus, dera žvelgti atsargiai, nepatikliai.
Dabar Rusijoje madinga gaudyti šnipus. Jos slaptosioms tarnyboms nūnai visur vaidenasi „saviškiai išdavikai“ arba iš Vakarų atvykę „Amerikos ir Baltijos šalių šnipai“. Pavyzdžiui, praėjusiais, 2014-aisiais metais, Rusija už Tėynės išdavimą nuteisė net 15 savo piliečių, kai dar anksčiau, 2013-aisiais, Vakarams talkinusių išdavikų rado tik tris. Taigi per vienerius metus „Rusiją išdavusių parsidavėlių“ padaugėjo net penketą sykių. 2015-ųjų duomenys tikriausiai bus dar įspūdingesni, lyginant su 2013-aisiais.
Tereikia prisiminti Smolensko srityje Viazmos miestelyje gyvenusios Svetlanos Davydovos atvejį. Užteko vieno skambučio į Ukrainos ambasadą Maskvoje, ir daugiavaikė motina atsidūrė areštinėje. Jai buvo iškelti kaltinimai išdavus Tėvynę. Tik kilus užtektinai gausiam visuomenės pasipiktinimui, kaltinimai daugiavaikei motinai buvo panaikinti.
Tad ar į Rusijos žalgybininkų pasiekimus galima žvelgti ne tik įtariai, bet ir ironiškai? Ironija neišvengiama analizuojant FSB teiginius apie Rusijoje neva suaktyėjusią Lietuvos žvalgybą. Google.com paieškos sistemoje įrašykite žodžius литовский шпион (Lietuvos šnipas), ir jums prieš akis atsivers šimtai keisčiausių tekstų, kuriuos apibendrinus galima drąsiai sakyti: Rusijos FSB darbuotojai netrukus turėtų neutralizuoti dar vieną – trečiąjį Lietuvos šnipą. Po trečiojo bus dar ir ketvirtasis, ir penktas, ir šimtasis…
O jei toje pačioje paieškos sistemoje rusiškai įrašytumėte žodžius "Latvijos šnipas" ir "Estijos šnipas", prieš akis atsiverstų dar sensacingesnių straipsnių. Turime akivaizdžiausio rusiško propagandinio karo, kaip kryptingai formuojama piliečių nuomonė, pavyzdį.
Beje, tokia Rusijos taktika duoda rezultatų. Net 26 proc. Rusijos piliečių šiandien įsitikinę, jog šalies slaptosios tarnybos daugiau šnipų sugauna todėl, kad aktyvesni tapo Vakarai. Ir tik 20 proc. rusų įsitikinę, jog Rusijos slaptosios tarnybos persistengia, visur įžvelgdamos Vakarų šnipus.
Kad Rusijos FSB vadovybė saviškiams mėgsta sekti stebuklines pasakas, – akivaizdu. Tiesa, jei lyginsime informaciją apie neva Rusiją skriaudžiančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos šnipus, privalėsime padaryti išvadą, jog Rusijoje maždaug vienodai įžūliai siautėja visų trijų Baltijos valstybių žvalgybos. Visos jos labai blogos. Estijos KAPO ir Lietuvos VSD bei AOTD darbuotojams įžūlumu nusileidžia nebent Latvijos Kostitucijos gynimo biuras. Bet nusileidžia tik per plauko storį.
Užtat rusiškoje informacinėje paieškoje žodžių junginio „Kinijos šnipai“ skiltis – skurdoka. Jei lyginsime Rusijoje demaskuotų Baltijos šalių šnipų sąrašą su Rusijoje demaskuotų Kinijos žvalgybinių struktūrų darbuotojų sąrašu, privalėsime padaryti netikėtą išvadą: vos keletą milijonų gyventojų turinčios Baltijos valstybės į Rusiją, vaizdžiai tariant, siunčia žymiai daugiau šnipų nei didžioji Kinija. Kinija, lyginant su trimis Baltijos valstybėmis, – nykštukė.
Bet ar taip gali būti? Tikrai ne.
Ir vis dėlto šimtai rusiškų leidinių savo skaitytojams pučia miglą į akis, esą Rusijoje aktyviausi – Baltijos šalių šnipai. O tai reiškia, kad privalome būti pasiruošę bet kokiems netikėtumams, akibrokštams, provokacijoms. Išsigąsti Rusijos nereikia. Pataikauti jai taip pat neverta. Nedera jai ir nusileisti, keisti politinių nuostatų. Kad ir kaip teisintume ar gražintume Rusiją, agresorius yra agresorius.
Vienintelė prasminga veikla – atspėkime būsimus agresyvios valstybės žingsnius.
2015.06.28; 06:05
