Sekmadieniniai pamąstymai: šantažo spalvos ir atspalviai


Print

Ukraina – dabar ne. Ir Ačiū Dievui

Ukraina ketvirtadienį paskelbė nutraukianti pasirengimą lapkričio 27-29 d.d. per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje pasirašyti svarbų politinį ir prekybinį susitarimą su ES. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį apie tai pranešė ir pirmininkaujančios ES Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei telefoninio pokalbio metu, pridurdamas, kad tai lėmė Rusijos ekonominis spaudimas ir šantažas.

Per pokalbį Prezidentei buvo pranešta apie grasinimus riboti prekių importą iš Rytų Ukrainos, o tai, Kijevo skaičiavimais, galėtų atnešti milijardinius nuostolius.

Slaptai.lt nuomone, Ukrainos valdantįjį sluoksnį šiuo metu būtų galima palyginti su žaliu obuoliu, dar nepasiekusiu ir pusės genetiškai užprogramuoto savo dydžio. Jį nuskynus ir padėjus nokinti kad ir geriausiomis sąlygomis, jis arba suvystų, arba supūtų. Kas kita, kai nuskinamas nors ir žalias, bet jau arti nokimo esantis obuolys.

Kitaip tariant, pasirašiusios susitarimą su ES Ukrainos gyventojai pradėtų įdėmiai stebėti, kada gi pradės gerėti jų gyvenimas. Tai, kad greito stebuklo nebūtų, protingiems nereikia aiškinti. Greitai nesulaukus trokštamo pagerėjimo pasigirstų choras balsų: štai sakėme jums, kad nieko gero iš susitarimo nebus, geriau buvo prisijungti prie Rusijos globojamos muitų sąjungos (kuriai taip pat priklauso Baltarusija ir Kazachstanas, kuris, prognozuojama, po 30 metų turės tiek pat gyventojų, kiek turi Rusija), kurioje gyventume kaskart vis geriau.

O juk Ukrainos ir ES susitarimą dar reikėtų ratifikuoti parlamente…

Ir nuskintas obuolys, tikriausiai, labai greitai pradėtų vysti.

Dabar gi, nepasirašius sutarties vardan prekybinių ir kitokių santykių su Rusija, galima nesunkiai prognozuoti artimiausiu metu visiškai priešingai dainuojančio choro persveriančius balsus: štai, sakėme jums, atverkime prekybai su ES žalią kelią, atsiverkime vartus laisviau keliauti po ES šalis, semkimės ES valstybių patirties sprendžiant ekonomines ir kitokias problemas, naudokimės jos parama, o susisiejote su ekonominio kracho laukiančia Rusija. Ypač artėjant prezidento, o po to ir parlamento rinkimams (laikas greitai bėga). Ir tai būtų tiesa.

Skirtingai negu Rusija, kuri Naujuosius Metus greičiausiai sutiks su beveik recesinės ekonomikos rodikliais ir neaiškia perspektyva artimiausiais metais, Ukrainoje kol kas BVP auga, tegul ir mažai. Be to, skirtingai negu Rusijos ekonomika, kurioje BVP daugiausiai apsprendžia naftos ir dujų išgavimas ir pasaulinės jų kainos, Ukrainos ekonomiką lemia labiau stabilūs veiksniai. Kita vertus, galima manyti, kad padėčiai Rusijoje blogėjant ji temps į dugną ir su ja susisiejusią Ukrainą.  

Todėl, galbūt, reikėtų tik džiaugtis, kad Vilniuje sutartis pasirašyta nebus. Palaukime, kol obuolys pasieks bent jau didesnę pusę savo natūralaus dydžio. Jau iš karto po V. Janukovyčiaus pareiškimo Ukrainos opozicija kaip mat suaktyvėjo ir ėmė vienytis bei daugintis. Jau plaukia žinios, kad Ukrainos valdžiai Kijevo centrinėje Maidano (Nepriklausomybės) aikštėje ateina labai neramios dienos.

Šantažas

Prieš tai, kai V. Janukovyčius galutinai apsisprendė, įvyko konfidencialus jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis, kurio turinys niekam daugiau nėra žinomas.

Šioje Ukrainos ir ES susitarimo nepasirašymo istorijoje Slaptai.lt sudomino Lietuvos Prezidentės patarėjos Jovitos Neliupšienės perduota Lietuvos gyventojams žinia: nepasirašymą lėmė Rusijos ekonominis spaudimas ir šantažas. Ekonominis spaudimas – atskirai, šantažas – atskirai.

Rusijos šantažas. Klausimas ypač aktualus šiandien Lietuvoje, kai dalis žiniasklaidos svarsto, ar Lietuvos Prezidentė negali būti priklausoma nuo Rusijos specialiųjų tarnybų, nes jos pateiktoje sovietinio laikotarpio biografijoje neva yra baltų dėmių.

Kadangi V.Putino ir V. Janukovyčiaus pokalbio turinys nėra žinomas, Slaptai.lt, pasiduodamas madai Lietuvoje įžymiosios VSD pažymos išviešinimo istorijoje burti iš kavos tirščių, taip pat svarsto, kuo gi galėjo V. Putinas slaptai šantažuoti Ukrainos Prezidentą.

Na, pirmoji mintis tokia – grąsinimas atplėšti Krymą nuo Ukrainos, jautri daugeliui Ukrainos gyventojų tema. Prisimenant, kokią kainą sumokėjo prezidento Michailo Saakašvilio Gruzija už panašų veržimąsi į Europą ir NATO, tai visai realus šantažas. Skirtingai, negu tuo metu Pietų Osetijoje, Kryme Rusijos karinė bazė jau yra. Netrūksta ten ir Rusijos Federacijos piliečių, kurių staiga gali ženkliai padaugėti.

Kaip pavyzdys, Moldovoje, kuri pasiryžusi Vilniuje tik parafuoti ketinimus pasirašyti laisvos prekybos sutartį, Moldovos autonominis musulmoniškas Gagauzijos regionas neseniai nusprendė surengti patariamąjį referendumą dėl Moldovos prisijungimo prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos…

Antroji, o galbūt ir svarbesnė šantažo versija, tai – tikrai jau šantažui palanki Ukrainos Prezidento biografija. Su kriminaline praeitimi. 1967 m. septyniolikmetis V.Janukovyčius pirmą kartą suklydo ir buvo nuteistas už plėšimą. 1970 metais jis vėl buvo teisiamas – šįkart už vidutinio sunkumo kūno sužalojimus. Netikėtai šie teistumai buvo panaikinti (KGB – puiki proga verbavimui), ir V. Janukovyčius lėtai ėmė kilti politinės karjeros laiptais. Jau Ukrainos nepriklausomybės laikais, 2006 metais, Ukrainos valdžia ištyrė baudžiamąją bylą dėl galimo atitinkamų dokumentų suklastojimo tose bylose. Tačiau išsiaiškinti ką nors konkretaus nepavyko, byla buvo nutraukta.

Nors V. Janukovyčius savo oficialiais teisėtai įgytais turtais nei iš tolo neprilygsta tiems, kurie jį remia, vietiniams firtašams, rabinovičiams, azarovams ir kitiems, tikrasis jo turtas, kaip rašo opozicinė Ukrainos žiniasklaida, žymiai didesnis, o apie tai, tikėtina, kur kas tiksliau informuotos Rusijos specialiosios tarnybos.

Lietuvoje prezidentinio sąmokslo teorija praktiškai jau subliuško

Slaptos VSD pažymos nutekinimo istorijoje po Prezidentės pagaliau prabilo ir jos vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, kaip ir Prezidentė, kažkada susidūrusi a.a. premjero Algirdo Brazausko mokykla. Tai jai, tuo metu TV3 žurnalistei, su kitais žurnalistais Vyriausybės rūmų koridoriuje laukiančiai Premjero pasirodymo, Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė, dabartinė LRT televizijos laidos „Savaitė“ vedėja, išsakė savo požiūrį į žurnalistus: „Čia savo nepatenkintu, šūdo atsikandusiu snukiu tai man nestovėk“. Žodis – ne žvirblis.

Trumpame brifinge D. Ulbinaitė pareiškė, kad „tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, ji vertina kaip gerai organizuotą provokaciją bei šmeižto ir melo kampaniją. Tai – politinės girnos, kurios artėjant viršūnių susitikimui ir prezidento rinkimams naudojamos bandant kompromituoti Lietuvą ir prezidentę Dalia Grybauskaitę, kad ji nedalyvautų prezidento rinkimuose“. „Dėl to susijungė ir šią situaciją išnaudoja visos išorės jėgos, kurioms per šiuos penkerius metus tapo sunkiau vogti, sukčiauti ir daryti įtaką“, – sakė Prezidentės patarėja.

Ji pabrėžė, kad nėra gavusi jokių slaptų dokumentų, tačiau buvusi perspėta pareigūnų, kad prieš Prezidentę pirmą kartą istorijoje sutelktos elitinės Rusijos žvalgybos pajėgos ir kad būtina tam rengtis. „Ginti valstybę nuo melo, šmeižto ir informacinių išpuolių suprantu kaip tiesioginę savo pareigą, taip ir darau niekieno neraginama, man tikrai užteks ir stiprybės, ir kantrybės", – baigė D. Ulbinaitė.

Pareiškimas padarytas po to, kai dalis žiniasklaidos ir LRT jai vienintėlei metė VSD slaptos pažymos turinio nutekinimo naujienų agentūrai BNS įtarimą.

LRT šaltinių duomenimis, D. Ulbinaitė, atliekant tyrimą, buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ pranešė laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis. Tai reiškia, kad patarėjai gali būti pateikti įtarimai, – tvirtino jis.

Matyt, neskaitė laidos vedėjas Baudžiamojo proceso kodekso. Nei Kodeksas, nei kokie nors kiti teisės aktai nenumato jokių "specialiųjų liudininkų". Yra tik liudininkai ir įtariamieji. Apklausai gali būti kviečiamas ir asmuo, kuriam jo procesinė padėtis nenurodoma. Jis gali atsisakyti kalbėti, kalbėti ką nori, fantazuoti. Ir tik po pokalbio tyrėjai sprendžia, būti jam liudininku, įtariamuoju, ar viso labo atsiprašyti jo už sutrukdymą. Šioje istorijoje dauguma susijusiųjų su žiniasklaida, visų pirma žurnalistai, panašu, buvo apklausti be statuso, tad visiems jiems gali būti pareikšti įtarimai arba jie gali būti liudininkais (su kai kuriais taip ir atsitiko). Kitaip tariant, visi be statuso apklausti asmenys kai kurių teisininkų žargonu, ir tik žargonu, yra „specialieji liudininkai“.

Atrodytų, viskas jau aišku, prezidentinio sąmokslo nebuvo. Bet ne. LRT D. Ulbinaitės informaciją apie tai, jog ji buvusi perspėta pareigūnų, kad prieš Prezidentę pirmą kartą istorijoje sutelktos elitinės Rusijos žvalgybos pajėgos ir kad valstybės gynimą nuo melo, šmeižto ir informacinių išpuolių ji supranta kaip tiesioginę savo pareigą, suvokė kaip jos prisipažinimą nutekinus VSD slaptos pažymos turinį!

O juk įspūdis toks, kad slaptos VSD pažymos bent jau paviešinimo iš viso nebuvo. Kur ji, ta pažyma, viešojoje erdvėje, o tik apie tą erdvę, bet ne priešo agentą, kalbama. Iš esmės nėra toje erdvėje ir tos VSD pažymos slaptos dalies, kurioje VSD, matyt, adresatams pateikė grėsmių įtikinamumo įrodymus, kad neatrodytų, jog tos grėsmės iš piršto išlaužtos, betgi tiems įrodymams yra jautrūs VSD informacijos šaltiniai.

Naujausioji Slaptai.lt sukurtos sąmokslo teorijos versija

Ir apskritai, kas ta Dalia Grybauskaitė šantažo požiūriu. Kriminalo, abejotinai įsigyto turto kaip ir nėra, ryšių su Rusijos ir nacionaliniais verslininkais taip pat. Šantažu iš šios pusės nekvepia.

Tiesa, yra jos praeities baltos dėmės, kurias mato kai kurie jos oponentai, ir kuriose jiems šmėžuoja KGB siluetas.

Ypač kai kuriuos politikus ir politologus neramina visiškai baltos D. Grybauskaitės diedukų ir bobučių biografijos jos pačios biografijoje portale www.president.lt.

Bet didžiausia balta dėmė – ką ji veikė laisvu nuo mokslų ir darbų laiku sovietiniame Leningrade: kaip įsigijo juodą karate diržą, juk karate, kaip teigia įžymus Lietuvos visuomenininkas Zigmas Vaišvila, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, buvo praktikuojamas tik KGB ir GRU, ir kodėl taip ilgai užsitęsė jos mokslai, ar tik ne KGB ji paaukojo dalį savo studentiškos jaunystės.

Kaip ten buvo su mokslais, Slaptai.lt kol kas nesigilino. Bet apie karate SSRS ponas Z. Vaišvila akivaizdžiai pasakė ne visą tiesą, kiti pasakytų – pamelavo.

Iš tiesų buvo taip. Karate užkratą į SSRS užvežė užsieniečiai studentai apie 1964-1970 metus, o jau 1978 metų pabaigoje valstybės neremiami SSRS legaliai treniravosi apie 6 mln. karatistų. Viena iš žinomiausių to meto karate mokyklų buvo Leningrade. 1978 metų lapkritį SSRS Sporto komitetas išleido potvarkį „Apie karate kovos plėtrą SSRS“. Karate buvo paimtas valstybės globon. Pirmasis karate čempionatas įvyko 1980 m. Taškente. Jame dalyvavo 100 sportininkų iš vadinamų sąjunginių respublikų, Leningrado ir Maskvos miestų. Geriausiai jame pasirodė Leningrado komanda.

Tačiau dėl įvairių priežasčių, viena iš jų – ideologinė (individuali meditacija buvo laikoma svetima kolektyvinei komunizmo idėjai), jau 1981 m. lapkričio 10 d. karate SSRS buvo uždraustas, o karate mokymas įtrauktas į Baudžiamąjį kodeksą. KGB ir panašiose struktūrose, tikėtina, karate ir toliau buvo mokoma. Vėl legaliu karate tapo 1989 m. Tai – enciklopedinės žinios.

Portale www.president.lt rašoma, kad būsimoji Prezidentė „1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete“, kitur pažymima, kad ji Leningrade gyveno apie septynerius metus, taigi penkis iš jų – karate SSRS populiarumo apogėjuje.

Sąmokslo teorijų mėgėjus Slaptai.lt nori pradžiuginti nauja savo sugalvota ironiška versija, kurią Lietuvos oponentai ir nedraugai, mūsų manymu, gali plėtoti prezidentinės rinkimų kampanijos metu. Tad bandykime fantazuoti. Pavyzdžiui, Slaptai.lt neva turi savo šaltinius Kremliuje, kuriuos greičiau mirs, negu išduos. Šaltiniai neva pranešė, kad D. Grybauskaitė yra Kremliaus įtakos agentas ir niekada nebus šantažuojama, nes Kremlius numatė jai didįjį tikslą – įsitvirtinti pasaulio valdymo struktūrose, o jos antikremlinė pozicija Lietuvoje – tik maskuotė tikriesiems tikslams pasiekti. Kad nekiltų įtarimų, Kremlius imituoja neapykantą jai, karts nuo karto Rusijos portaluose skelbdamas visokias dezinformacijas.

Viskas sutampa! Pirmadienį D. Grybauskaitė komentavo politologų svarstymus, kad ji galėtų pakeisti Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pozicijoje dabartinį vadovą Ban Ki-Mooną: „Išties, tai ne nuo manęs priklausytų. Tai sprendžia visos JT valstybės (pirmiausiai nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė Rusija, – red.), ir tas pokytis įvyktų tik 2016 metais. Tai yra pernelyg ankstyva diskusija“, – sakė  D. Grybauskaitė.

Taigi tęskime išgalvotąją versiją. Slaptai.lt žiniomis, D. Grybauskaitė neva yra informuota, kad 2016metai bus lemiami, nes pagal rusiškame portale www.newsbalt.ru cituojamą britų „Daily Mail“ žurnalistų prognozę: „iki 2016 metų Putinas užims Pabaltijį, Baltarusiją ir Moldovą“. Ir tada JT generalinio sekretoriaus, o Kremlius, matyt, neabejoja, kad juo taps D. Grybauskaitė, vaidmuo bus labai svarbus pateisinant ir įteisinant naują Baltijos šalių aneksiją. Apie lemiamus Lietuvai 2016 metus kalba ir astrologai.

Tai – naujausioji versija, nes prieš tai, dar šią vasarą, Kremliaus planas neva buvo kitoks. D. Grybauskaitei neva buvo iškeltas uždavinys užimti Europos Sąjungos Prezidento postą ir panaudoti visus legalius ir nelegalius būdus ES trečiajam energetikos paketui atšaukti. ES Prezidento rinkimai įvyks po Lietuvos Prezidento rinkimų, 2014-ųjų lapkritį, kai postą turės palikti dvi kadencijas vadovavęs Hermanas Van Rompuy.

Bet trečiajam paketui per greitai įsibėgėjus, o D. Grybauskaitei per daug įsijautus į Maskvos priešo vaidmenį įgyvendinant paketo nuostatas Lietuvoje, šis planas neva buvo atšauktas.

Galima būtų išgalvotąją versiją tęsti ir toliau, bet pateikdamas per didelį informacijos kiekį skaitytojui Slaptai.lt rizikuoja, čia vėl ironizuojame, atskleisti savo informacijos šaltinius Kremliuje…

2013.11.24


Prisijunkite prie diskusijos