Pirmuosius šešis 2015 metų mėnesius šalies – Europos sąjungos pirmininkės pareigas eis Latvija. 28-ių Europos Sąjungos narių, paeiliui užimančių pirmininkės postą, kas pusės metų rotaciją galima laikyti ritualu, turinčiu pabrėžti Europos šalių vienybę ir lygybę. Tačiau be simbolinės reikšmės, šioje rotacijoje esama ir politinės prasmės – ir Latvija šį pusmetį ketina tai patvirtinti. Šiaip ar taip, šioje šalyje taip mano daug kas.
Tarp pagrindinių įvykių bei uždavinių, kurie teks Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje laikotarpiui, – „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimas Rygoje, ES šalių veiksmų koordinavimas Rusijos atžvilgiu ir Europos Sąjungos ryšių stiprinimas su Vidurio Azijos valstybėmis.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius interviu Laisvės radijui pabrėžė:
– Manau, kad „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimas Rygoje duos aiškų signalą: Europos Sąjunga, kaip ir anksčiau, toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su savo kaimynėmis rytuose. „Rytų partnerystės“ narės skiriasi viena nuo kitos – tai šešios šalys, turinčios skirtingų ambicijų bendradarbiaujant su ES. Nevienoda ir jų vidaus politika. Toms, kurios aktyviau siekia integracijos, mes galime daugiau padėti. Bet ir su tomis, kurios nesistengia intensyviai suartėti, Europos Sąjunga gali plėtoti ypatingus santykius, prisitaikant prie tų šalių specifikos. Žinoma, idealu būtų matyti ir vizų režimo liberalizavimą tarp ES ir bent jau vienos iš „Rytų partnerystės“ šalių.
– Latvijos pirmininkavimo ES laikotarpiu neišvengiamos gyvos diskusijos apie sankcijų Rusijai režimą. Kovo mėnesį jis turi būti nutrauktas arba pratęstas. Kaip Jūs manote, jį įmanoma pratęsti?
– Mūsų pozicija aiški. Jeigu Ukrainos rytuose bus teigiamų permainų, jeigu bus laikomasi paliaubų, Minsko susitarimai vykdomi, Europos Sąjunga svarstys galimybę sušvelninti arba panaikinti sankcijas. O jeigu situacija blogės, įtampa stiprės, tai, žinoma, mes turime būti pasirengę stiprinti savo pozicijas, vadinasi, galimos ir naujos sankcijos. Daug kas priklausys nuo artimiausių savaičių ir mėnesių. Dabar aš nenorėčiau spekuliuoti svarstydamas, kokia situacija bus kovo mėnesį. Bet manau, kad daugumos ES šalių pozicija maždaug tokia, kaip aš nusakiau.
– Kaip Jūs manote, ar ES turi parengti specialią viešųjų ryšių strategiją, taip pat ir liečiančią „Rytų partnerystės“ šalis, kad pasipriešintų agresyviai Rusijos propagandai, kurią mes pastebime nuo pat Ukrainos krizės pradžios?
Latvija – viena iš šalininkių to, kad būtų sukurtas bendras Europos televizijos kanalas, bet nepanašus nei į Ewronews, nei, tarkim, į BBC Rusišką tarnybą.
– Taip, aš manau, Europos Sąjunga turi reaguoti. Mes jau kurį laiką aptarinėjame tą temą ES šalių užsienio reikalų ministrų tarybos rėmuose. Mano požiūriu, reikia koordinuoti tas pastangas Europos Sąjungos rėmuose, pavyzdžiui, sukurti kokį nors televizijos kanalą, bet taip pat ir pramoginių bei kitokių programų, adresuotų pirmiausia rusams ir rusiškai kalbančioms bendruomenėms ES šalyse. Juk tai ne vien Latvija ir Estija su jų gausiomis rusiškai kalbančiomis mažumomis, bet ir daugybė šalių, kur pastaruoju metu daugėja išeivių iš Rusijos, – tai Belgija, Vokietija, Didžioji Britanija…
Aš manau, kad reikia kreiptis į tuos žmones. Latvija – viena iš šalininkių to, kad reikia sukurti bendrą Europos televizijos kanalą, bet nepanašų nei į Ewronews, nei, tarkim, į BBC Rusišką tarnybą. Tai naujienų programos, paremtos faktais, ir kokia nors pramoginė dedamoji. Nereikia plačių komentarų ar ko nors panašaus, ką matome Russia Today tipo kanaluose. Su tokia mintim kol kas sutinka ne visi ES, bet per pastaruosius mėnesius, kiek galiu spręsti, šios idėjos šalininkų daugėja, – pabrėžia Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Latvijos žurnalistas ir politologas Aleksas Grigorjevsas nesitiki iš savo šalies pirmininkavimo ES kokių nors didelių proveržių:
– Latvija labiau stengiasi išsaugoti vardą, išlaikyti prestižą. Ji nekėlė sau užduoties paversti šį pirmininkavimą kuo nors ypatingu – šiaip ar taip, aš tokios retorikos negirdėjau. Nors ir galima tuo pasinaudoti, kad pademonstruotų kokius nors savo laimėjimus, kultūros lobius. Pavyzdžiui, pats prezidentūros biuras įsikūręs ką tik pastatytoje Nacionalinėje bibliotekoje. Tą pastatą suprojektavo žymus latvių kilmės amerikietis architektas Gunaras Birketsas, projektas – jo dovana Latvijai. O prioritetų per Latvijos pirmininkavimą bus tiek, kad net sunku įsivaizduoti, jog per pusmetį pavyks visiems jiems skirti vienodai dėmesio. Net jeigu nieko ypatingo ir neatsitiktų.
– Italijai, pirmininkavusiai ES prieš Latviją, girdėjosi priekaištų dėl per didelio švelnumo agresyvios Kremliaus politikos Ukrainoje atžvilgiu. Su Latvija viskas bus atvirkščiai?
– Manau, kad vargu ar bus kokių nors ryškių permainų. Žinoma, „Rytų partnerystė“ – vienas iš Latvijos prioritetų, ir čia galima tikėtis kažkokio pagyvėjimo. Bet apskritai pirmininkavime Europos Sąjungai labai svarbu perimamumas. Jau dabar Rygoje vyksta pasitarimai „trejeto“ formatu – Italijos, Latvijos ir Liuksemburgo, tai mūsų pirmtakė ir įpėdinė šiame statuse.
– O kokie politiniai procesai vyksta dabar pačioje Latvijoje? 2014 metais vyko parlamento rinkimai – ar jų rezultatams turėjo kokios nors įtakos Ukrainos krizė?
Europos rytuose kartais tenka srėbti košę, užvirtą kitose vietose.
– Turėjo, bet įvairiai. Viena vertus, Rygos mero Nilo Ušakovo „Santarvės“ partija, kuri kartais vadinama prorusiška, liko gausiausia iš atstovaujamų parlamente, nors ir prarado keletą deputatų vietų. Kita vertus – į Saeimą atėjo dvi naujos partijos: „Iš širdies – Latvijai“ ir Latvijos regionų asociacija. Kol kas ne visai aišku, kas už ko slypi, – bent jau apie vieną iš jų pasigirdo spekuliacijų, neva tai ji gali būti susijusi su Maskva.
Beje, valdančioji koalicija praktiškai nepasikeitė, ją sudaro ministrės pirmininkės Laimdotos Straujumos vadovaujama dešiniųjų centristų „Vienybės“ partija, nacionalistai ir Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Premjerės, o ir visos koalicijos stilius – „nepakenkti“, jie stengiasi valdyti be ryškių permainų, ir už tai opozicija kaltina ją „sąstingiu“. Tokiomis sąlygomis ryškių žingsnių, taip pat ir susijusių su mūsų pirmininkavimu ES, neverta tikėtis. Tačiau yra didelis „bet“: praėję metai parodė, kad Europos rytuose kartais tenka srėbti košę, užvirtą kitose vietose, – sako latvių žurnalistas ir politologas Aleksas Grigorjevsas.
Informacijos šaltinis – Svoboda.org
2015.01.08; 05:29
