Siūlo išplėsti viešojo asmens sąvoką


Teismo salė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime ketvirtadienį įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama išplėsti ir sukonkretinti viešojo asmens sąvoką. Konservatorių frakcijos nario Arvydo Vyšniausko teigimu, išplėsti viešo asmens sąvoką paskatino nevienareikšmiškas sprendimas byloje, kurioje portalas „Atvira Klaipėda“ pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
 
„Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuris buvo prieš savaitę „Atviros Klaipėdos“ byloje, iš tikrųjų sukūrė blogą precedentą, jis susiaurino viešo asmens sąvokos pačią esmę ir jos galimybę vartoti. Ši sąvoka, ji iki šiol yra pakankamai aptaki, dėl to teismai turi labai pačią diskreciją ją aiškinti. Mes manome, kad pati sąvoka ir pati viešojo asmens esmė neturėtų būti siaurinama, ji turėtų būti kaip tik plečiama. Ir mes tai norime įstatymo pataisa iš esmės padaryti“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
 
Todėl, pasak jo, yra siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti punktais, kas yra vieši asmenys.
 
„Norime, kad kandidatai visuose rinkimuose viešaisiais asmenimis išliktų ne tik rinkimų kampanijos metu, bet ir dvi kadencijas po rinkimų. Kitaip tariant, jeigu kandidatavau 2020 metais į Seimą, tai dar iki 2028 metų aš išlieku viešu asmeniu“, – informavo Seimo narys.
 
„Tai yra be galo svarbu todėl, kad labai dažnai ta duomenų bazė ir informacija apie kandidatus žiniasklaidai yra bene pagrindinis įrankis susižiūrint, kur ten kokie interesai plaukioja. Dėl to manome, kad kandidatų buvimas viešais asmenimis ilgesnį laiką yra labai svarbus“, – paaiškino jis.
 
A. Vyšniausko teigimu, į įstatymo projektą įtraukiama nuostata ir dėl viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų.
 
„Jeigu laimi, turi sutartį, tai jų valdymo organų nariai – direktorius, valdyba ir akcininkai – yra vieši asmenys, atitinkamai leidžia išvengti tokių situacijų kaip su portalu „Atvira Klaipėda“. Dar praplečiama lobistais, lobistinių organizacijų valdybų nariais ir panašiais asmenimis. Tai iš esmės viešo asmens sąvoka sukonkretėja, tačiau kartu ir prasiplečia“, – sakė parlamentaras.
 
Seimo nario teigimu, poreikis redaguoti Visuomenės informavimo įstatymą brendo seniai, tačiau, pasak jo, „Atviros Klaipėdos“ istorija tapo katalizatoriumi, kuris pastūmėjo pagaliau šį klausimą spręsti.
 
A. Vyšniauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo Kultūros komitete šiuo metu yra ganėtinai daug iniciatyvų dėl tam tikrų žiniasklaidos savireguliacijos pokyčių.
 
„Ir tie pasiūlymai, kaip suprantu, būtent iš žurnalistų bendruomenės ir atkeliauja. Tai mes norėtume, kad ši viešo asmens sąvoka toliau svarstoma bendrame pakete dar būtų žurnalistų peržiūrima, ar tikrai pakanka to, ką siūlome“, – sakė A. Vyšniauskas.
 
Ketvirtadienį Seime įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas numato, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi valstybės politikai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai, valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai, kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviem kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo).
 
Taip pat juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai), lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai), asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir(arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai) ir kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir(arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir(arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir(arba) naudojantys viešuosius išteklius ir(arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime.
 
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį teismas atmetė skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kurio portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs BDAR. Toks sprendimas sulaukė abejingos žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.10.15; 06:55
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.