Siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinot apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą


Seimo narys Simonas Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
 
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
 
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
 
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
 
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai sakė S. Gentvilas.
 
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
 
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
 
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
 
Tikimasi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis. „Paradoksalu, bet šiandien tie 40 žiniasklaidoje paviešintų asmenų, kurie, parlamentaro Vytauto Bako teigimu, tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) taikikliu, net neturi įstatymu suteiktos galimybės pasitikrinti, ar valstybė apie juos rinko duomenis.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jie turi aklai pasitikėti VSD paneigimu, nors galimai pats VSD ir rinko šią informaciją. Nėra sukurto priežiūros mechanizmo, kuris apsaugotų asmens privatumą ir surinktų duomenų naudojimą. Akivaizdu, kad tokią padėtį būtina taisyti. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, tačiau surinkti duomenys nepasitvirtino, turi turėti teisę apie tai žinoti“, – įsitikinęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.
 
Įstatymų pataisas kartu su S. Gentvilu teikia Seimo nariai Valerijus Simulikas, Gintaras Vaičekauskas, Vida Ačienė, Algirdas Butkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 00:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.