Federalinė saugumo tarnyba (FST, rus. – FSB) siūlo uždrausti Rusijos vartotojams prieigas prie Skype interneto telefonijos ir Gmail bei Hotmail pašto tarnybų.
Žinyba tvirtina, kad jos kelia pavojų nacionaliniam saugumui: specialiosios tarnybos negali operatyviai prieiti prie jų vartotojų informacijos, ir todėl šie servisai ypač populiarūs tarp nusikaltėlių. Oficialaus pritarimo FST pozicija kol kas nesulaukė.
Vyriausybės federalinių ryšių ir technologinių informacijos klausimų komisijos posėdyje FST Informacijos apsaugos ir specialiojo ryšio centro viršininkas Aleksandras Andreječkinas pareiškė, kad užsienio internetiniai servisai, tokie kaip Gmail bei Hotmail ir Skype, kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
Pasak jo, teisėsaugos organai negali operatyviai kontroliuoti tokių servisų užšifruotų pranešimų, o tai aktyviai išnaudoja Rusijoje veikiančių religinių ekstremistų bei kitokių organizacijų dalyviai. Posėdyje dalyvavęs Ryšių ir masinių komunikacijų ministerijos vadovo pavaduotojas Ilja Masuchas vėliau žurnalistams aiškino, kad būtina uždrausti piliečiams naudotis Gmail bei Hotmail ir Skype. Vienas iš komisijoje dalyvavusių pašnekovų užtikrino, kad būdų, kaip uždrausti Rusijos gyventojams naudotis šitais interneto servisais, Aleksandras Andreječkinas nesiūlė. Gauti operatyvų komentarą apie tai FST ryšių su visuomene centre neapvyko.
Reakcija į FST atstovo pareiškimą buvo žaibiška. RIA novosti, remdamasi šaltiniu iš Kremliaus, perdavė, kad Aleksandras Andreječkinas išdėstė savo asmeninę nuomonę, o ne valstybės poziciją. Tačiau ministro pirmininko spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „FST atstovai nedėsto savo asmeninių požiūrių. Natūralu, tai žinybos pozicija, ir ji kruopščiai argumentuota“, – pasakė jis.
Išsiskyrė ir pačių komisijos narių nuomonės. Kol kas nuspręsta įsteigti tarpžinybinę darbo grupę, kuri parengtų siūlymus Rusijos vyriausybei kaip sureguliuoti kriptografinių priemonių panaudojimo bendro naudojimo tinkluose klausimus. Į ją turi įeiti valstybinių organų ir gal nacionalinio ryšių operatoriaus Rostelekom‘o atstovai. Siūlymai turi būti parengti iki spalio 1 d. „Tai nereiškia, kad jie lies Gmail bei Hotmail ir Skype darbo nutraukimą Rusijoje“, – pareiškė Ryšių ir masinių komunikacijų ministerija.
Pagal įstatymus jėgos struktūros privalo turėti teismo leidimą perliustruoti elektroninį paštą, bet praktikoje elektroninio pašto tarnybos suteikia organams priėjimą prie vartotojų dėžučių ir be teismo leidimo, papasakojo vienos iš jėgos struktūrų bendradarbis.
FST norą uždaryti Skype rinkos žaidėjai sieja su tuo, kad pokalbių per jį neįmanoma pasiklausyti, kaip ir neįmanoma nustatyti vartotojo vietos. Kaip tik todėl ujami rusų biznieriai bendravimui pirmiausia renkasi tik Skype. Vakarų šalių specialiosios tarnybos taip pat reguliariai skundžiasi, kad Skype sistema tapo pamėgta teroristų ryšio priemone. Beje, išsiaiškinta, kad teroristai, atakavę Mumbajų 2008 metų lapkritį, su savo koordinatoriais Pakistane kalbėjosi per Skype. „Google ir Microsoft Rusijoje – tai Vakarų kompanijų atstovybės. Kad gautume vartotojų žinių, būtina pateikti užklausimą FTB. Ir ta informacija išduodama remiantis JAV įstatymais“, – priduria interneto ekspertas Antonas Nosikas.
Komersant.ru („Ar bus Rusijoje uždraustas Skype“): Ir vėl jėgos struktūros reikalauja kažkokio nesuvokiamo absurdo, kuris garantuotai neturi šansų, kad bus priimtas – bent jau tol, kol Putinas negrįš į prezidento postą. Todėl Ryšių ministerijai ir Kremliui atsiranda galimybė padaryti po skambų pareiškimą, esą tai nesuvokiamas absurdas, ir mes tokių dalykų Rusijoje neleisim. Kad Skype, Gmail ir Hotmail vartotojai, kurių Rusijoje milijonai, neužmirštų, būtent kas šiandien gina jų interesus nuo jėgos struktūrų savivalės. Tuo tarpu, triukšmelio priedangoje FST pateikia kokius nors kitus pasiūlymus, kuriuos patylomis priima „liberali“ Ryšių ministerija. Gerai prisimenu savo pašnekesį panašia tema su Reimanu 2001 metų birželį. Tada aš jo paklausiau, ar greit Rusijoje bus atšauktos idiotiškos licencijos telematikai ir duomenų, be kurių draudžiama teikti interneto prieigos paslaugas, perdavimui. Reimanas atsakė, kad kova su specialiosiomis tarnybomis už ryšio rinkos liberalizavimą – ilgas, bet būtinas procesas, ir mes laimėsime. Ir pailiustruodamas priminė, jog Ryšių ministerija pasiekė, kad būtų panaikinti holografiniai laminuoti leidimai nešioti siųstuvus, kuriuos dešimtajame dešimtmetyje privalėjo nešiotis su savim kiekvienas mobilaus telefono savininkas. Praėjus keliems mėnesiams po šio pokalbio gauti teikėjo licencijas privalėjo ne tik interneto prieigos teikėjai, bet ir hostų kūrėjai… Liberalizacija… (Komersant.ru).
Microsoft biure Rusijoje pabrėžė, kad privačios informacijos apie vartotojus apsauga kompanijai yra prioritetas, jokia šios informacijos cenzūra arba monitoringas nenumatyti. Kompanija gali būti įpareigota suteikti privačią informaciją, bet tik laikantis įstatymų numatytų procedūrų, Rusijoje – tai teismo sankcija.
Skype spaudos tarnyba BFM.ru pranešė, kad dėl šiandien išsakytų nuomonių skirtumo kol kas sunku daryti kokias nors išvadas. Microsoft saugumo informacijos direktorius Vladimiras Mamykinas BFM.ru pranešė, kad Microsoft atvira bendradarbiavimui su Rusijos valstybinės valdžios organais, taip pat ir su Federaline saugumo tarnyba. „Microsoft produktai reguliariai sertifikuojami Federalinėje Saugumo Tarnyboje. Nuo 2002 metų pagal Government Security Program (GSP) programą Microsoft suteikia organizacijoms, kurios atsakingos už apsaugotų informacijos sistemų tobulinimą, prieigą prie savo produktų pradinių kodų… Reikia pažymėti, kad Rusija yra pirmoji šalis pasaulyje, kur pasirašytas susitarimas dėl GSP, – pasakė jis. Google ryšių su visuomene Rusijoje direktorė Alla Zabrovskaja, savo ruožtu, pažymėjo, kad Gmail servisą teikia Amerikos kompanija Google Inc., kuri, kaip ir daugelis kitų pašto servisų, naudoja deramas vartotojų informacijos apsaugos nuo nesankcionuotos prieigos sistemas.
„Gavusi užsienio teisėsaugos organų užklausimą, laikantis savitarpio teisinės pagalbos sutarties, Google Inc. kompanija suteikia draudžiamą informaciją. Žinias apie įvairių šalių teisėsaugos organų kreipimąsi, kuriuo reikalaujama suteikti informaciją apie Google servisų vartotojus, visada galima patikrinti Google Transparency report interneto svetainėje, – pakomentavo padėtį Alla Zabrovskaja. (…) Su įvairių šalių valdžios draudimais ir pretenzijomis yra susidūrusios daugelis kompanijų, teikiančių vartotojams ryšio paslaugas – mobiliuosiuose tinkluose arba Internete – nesvarbu, Google, Microsoft, RIM, Skype, Apple, – sąrašą galima būtų tęsti be galo. Minėti interneto servisai plačiai naudojami ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Įvairių šalių valdžios mėginimai reguliuoti vartotojų sąveikos Internete pavyzdžiai matomi vis aiškiau. Antai per prezidento rinkimus Baltarusijoje neveikė visa eilė opozicinių interneto resursų, o taip pat ŽŽ, Twitter ir Facebook. Be to, Minske nustojo veikęs Gmail paštas (mesendžeris ICQ ir servisas Skype veikė). – Langas Komersant.ru).
Jandekso spaudos sekretorius Očiras Mandžikovas pažymėjo, kad Jandeksas taip pat suteikia prieigą prie vartotojų susirašinėjimo tik pateikus teismo sprendimą.
(Izvestija, 2011 04 11, „Nesukontroliuojami ryšiai“: – FST pretenzijos Gmail, Hotmail и Skype absurdiškos, – paaiškino laikraščiui Izvestija Ilja Sačkovas, Group-IB kompanijos, padedančios Rusijos kibernetiniams policininkams kovoti su virtualiuoju nusikalstamumu, generalinis direktorius. (…) Uždrausti Google ar Skype Rusijos teritorijoje – uždavinys neįtikėtinai sudėtingas ir beprasmiškas, mano Ilja Sačkovas. – Net jeigu mūsų specialiosios tarnybos nuspręs uždrausti tuos servisus Rusijoje, joms teks paprakaituoti, – pasakojo Ilja Sačkovas. – Kinijoje, garsėjančioje interneto cenzūra, tai pavyko: šalyje veikia nacionalinė firewall (ugniagesė), tinklo filtras, sijojantis resursus. Bet ten tai įmanoma todėl, kad šalyje iš viso yra 2–3 teikėjai, o Rusijoje jų tūkstančiai, ir su kiekvienu teks dirbti atskirai per teismą, o paskui įtaisyti serveriuose specialius įrenginius. Tai kainuotų daug jėgų, laiko ir pinigų. Be to, išliks galimybė pasiekti internetą per palydovą. Mano požiūriu, teisėsaugos organai turi pateikti Vakarų kompanijoms ultimatumą: jeigu jūs dirbate Rusijos teritorijoje ir čia uždirbate pinigų, tai leiskite mums prieiti prie duomenų. – Komersant.ru).
Aktyviai kovoti su Skype ir Gmail bando ir Kinija. Antai KLR periodiškai grasina padaryti Kinijos vartotojams neprieinamą Skype nacionalinio saugumo sumetimais. Nuo 2007 metų Kinijos interneto vartotojai, bandantys įkrauti Skype, automatiškai permetami į kompanijos TOM svetainę, kuri yra Skype ir Honkongo kompanijos TOM Online SP (servis providers – serviso tiekėja). Iš šitos svetainės galima įkrauti Skype kinišką versiją, į kurią įmontuotas tekstinių pranešimų, kuriais keičiasi Skype vartotojai, filtras. Be to, ne kartą buvo pranešta, kad per tokias sąskaitas Skype valdžia gali išsaugoti pranešimus ir duomenis apie jų siuntėjus, įskaičiuojant ir IP adresus. 2011 metų kovo pabaigoje Google vadovybė apkaltino KLR valdžią, kad ši trukdo Gmail serviso darbą vietiniams vartotojams, kurie įvairiu metu arba negalėjo atidaryti Gmail startinio puslapio, arba jis labai lėtai įsikraudavo.
(RIA Novosti, 2011 04 08, „Tomsko valdininkams uždrausta naudotis Skype servisu darbe“: Tomsko srities gubernatorius Viktoras Kressas uždraudė regiono valstybės tarnautojams naudotis Skype servisu dėl informacinio saugumo, o taip pat pareikalavo naudotis tik oficialiais pašto servisais dalykiniam susirašinėjimui, sakoma regiono vadovo potvarkyje.
„Kad būtų išvengta informacijos nutekėjimo… panaikinti interneto komunikuotojo Skype ir bet kokių jo servisų naudojimą kompiuterinėse programose, – sakoma dokumente.
Regiono vadovas taip pat nurodė valstybinės valdžios organų struktūrinių padalinių ir „išorės kontragentų“ dalykiniam ir darbo susirašinėjimui naudoti oficialius pašto servisus, kurių domeniniai pavadinimai priklauso valstybinės valdžios organams ar vietinės savivaldos organams. „Pagal galimybes neleisti naudoti kitų serverių keičiantis pranešimais“, – pažymima potvarkyje.
Anksčiau analogiškų priemonių ėmėsi Sverdlovsko srities vadovybė. (Komersant.ru).
Išversta iš komersant.ru, compromat.ru leidinių
2011.04.17
