Žurnalisto užrašai
Reportažai, apybraižos, dienoraštis, blogas
Algimantas BUČYS. Kovose dėl žodžio laisvės nūdienėje Lietuvoje… (5)
(Apie „Žurnalisto išpažintį“ ir „Redaktoriaus testamentą“) 11. Nematomi visų keturių valdžių vaidmenys Lietuvos padangėje Apžvelgdamas savo viešąjį gyvenimą, G. Vainauskas paskaičiavo, kad jis yra „nepriklausomoje Lietuvoje pergyvenęs keturis prezidentus ir septyniolika premjerų“ (p. 16). Turėkim galvoje, kad su visais jam teko daugiau ar mažiau pabendrauti ar bent susitikti, ir, kaip […]
Algimantas BUČYS. Kovose dėl žodžio laisvės nūdienėje Lietuvoje… (4)
(Apie „Žurnalisto išpažintį“ ir „Redaktoriaus testamentą“) 8. Kuo silpnesnė valdžia, tuo stipresnė žiniasklaida, ir atvirkščiai Iš G. Vainausko prisiminimų galima atsekti ištisą spaudos ir valdžios santykių naratyvą, kurio leitmotyvas – visokeriopi valdžios mėginimai pažaboti nepriklausomos žiniasklaidos galią. Ir vis dėlto klaidinga būtų mistifikuoti laisvo žodžio ir valdančiosios valdžios konfliktiškumą. Viskas […]
Algimantas BUČYS. Kovose dėl žodžio laisvės nūdienėje Lietuvoje… (3)
(Apie „Žurnalisto išpažintį“ ir „Redaktoriaus testamentą“) 5. „Vis tiek užkimšime tau burną“ Abiejų žurnalistų prisiminimai liudija, kad jau Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės laikais susiformavo neoficialus valdžios spaudimo mechanizmas, tramdant žurnalistus ir jų redaktorius. G. Visockas prisimena, kaip vyriausias redaktorius anuomet pasikvietė į kabinetą ir „pareiškė priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą […]
Algimantas BUČYS. Kovose dėl žodžio laisvės nūdienėje Lietuvoje… (2)
(Apie „Žurnalisto išpažintį“ ir „Redaktoriaus testamentą“) 3. „Nuskurdink žiniasklaidą – pigiai nusipirksi žurnalistą” Tarp Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. ir įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. ne tik kultūra, bet ir žiniasklaida, deja, buvo palikta savieigai, paguodžiant žinomu budelišku patarimu „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“. Būtent tada Lietuvos rašytojai, […]
Algimantas BUČYS. Kovose dėl žodžio laisvės nūdienėje Lietuvoje… (1)
(Apie „Žurnalisto išpažintį“ ir „Redaktoriaus testamentą“)[1] Kodėl nusprendžiau rašyti apie Gedvydo Vainausko ir Gintaro Visocko prisiminimų knygas, nors jau kelis dešimtmečius manęs nebedomina literatūros kritika, kaip naujų knygų mokslinga arba reklaminė palydovė? Priežastis paprasta – pastaraisiais metais nebeskaitau romanų nei apysakų, kurių, beje, ir nesimato iškilesnių mūsų literatūros padangėje. Skaitinėju […]
Arūno Kumpio dienoraštis „Ukrainos karo audrose”
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Karas Ukrainoje“ naujieną – Arūno Kumpio, savanorio iš Lietuvos, dienoraštį „Ukrainos karo audrose“. Vos prasidėjus karui, Arūnas Kumpis išvyko į Ukrainą ir iškart pateko į patį kovos veiksmų sūkurį – knygoje fiksuoja prisiminimus iš keturių misijų karščiausių taškų. Žvalgybos ir diversijų padalinio sudėtyje jis tiesiogiai dalyvavo […]
Gintaras Visockas. Ar Joe Bidenas – bailys?
Jei pasakysiu, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra bailys, – būsiu neteisus. Norint atvažiuoti į Rusijos užpultos Ukrainos sostinę Kijevą būtent šiandien – reikalinga drąsa. Amerikos prezidento vizitas į Kijevą šių metų vasario 20-ąją – svarbus, išskirtinis įvykis. Baltųjų rūmų šeimininkas viešai, atvirai demonstravo paramą Ukrainai, ir tai labai gražu […]
Apie Marko Galeotti knygą „Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“
Leidykla „Briedis“ pristato Marko Galeotti knygą „Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“. Joje autorius nuosekliai, žingsnis po žingsnio pasakoja, kaip posovietinė Rusijos Federacija pasuko ne demokratijos, ne pagarbos žmogaus teisėms, bet imperinio revanšizmo, autoritarinio prezidentinio režimo įtvirtinimo, kitaminčių persekiojimo, net žudymo keliu, galiausiai atvedusio prie plataus masto karo prieš Ukrainą. […]
Vytautas Martinkus. Apie novelės (aukso) prabą
Būna knygų, kurių antraštės intriguoja, nes yra kiek keistos, netaiklios (ir kartu – paradoksaliai gerai nutaikytos), gal pernelyg abstrakčios, kol jų neprisijaukini. Ką gi, ir jos autoriaus valia būna sugalvotos ir užrašytos, ir jos priklauso kūriniui, tad recenzentas negali jų ignoruoti. Perskaitęs knygą iki pabaigos, supranti, kad intrigavo būtent tas […]
Vilniaus centre – Ukrainos karių sunaikinto rusų tanko griaučiai
Vasario 25-ąją nuskubėjau Katedros link pasižiūrėti, kaip iš arti atrodo apdegęs, pakrypęs, nusmukusiais vikšrais rusų tankas. Kraupus ir tuo pačiu labai prasmingas eksponatas po atviru dangumi. Štai kaip atrodo Rusijos karo mašina, 2022-aisiais besiveržusi užgrobti svetimas žemes! Tegul tai bus daiktinis perspėjimas: nuo šiol taip atrodys visi Kremliaus tankai ir […]
Gintaras Visockas. Kodėl pamirštame armėniškąjį pėdsaką?
Kas naujo nutiko Europos Parlamentą praėjusių metų gruodį sukretusiame korupcijos skandale? Vasario 12-ąją informacinė agentūra dpa-ELTA pranešė, jog namų areštas paskirtas Italijos politikui Andrea Cozzolino. Neapolio teisėjas nurodė 60 metų A. Cozzolino paleisti iš policijos areštinės, bet liepė jam taikyti namų areštą. A. Cozzolino buvo suimtas penktadienį pagal Belgijos valdžios […]
Gintaras Visockas. Švedija, regis, atsikvošėjo, bet ar atsikvošės kitos valstybės?
Informacinės agentūros AFP ir ELTA pranešė, kad vasario 8-ąją Švedijos policija nesuteikė leidimo rengti protestus, kurių metu ketinta viešai deginti Koraną – musulmonams šventą knygą. Tai – džiugi žinia. Civilizuota, demokratinė Švedija jau seniai turėjo suvokti, jog demonstratyvus, viešas knygų metimas į laužą nėra priimtinas. Ypač nepriimtinas viešas naikinimas knygų, […]
Gintaras Visockas. Akivaizdūs politinės prostitucijos pavyzdžiai
Straipsnyje „Slaptoji Irano žvalgybos operacija“ (sausio 29-oji) jau rašiau, kad Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą greičiausiai organizavo Irano slaptosios tarnybos. Publikacijoje minėjau, jog teroro aktą iraniečiai pridengė pasaka, neva į Azerbaidžano ambasadą veržėsi ir į apsaugos darbuotojus iš automato „kalašnikov“ šaudė nestabilios psichikos iranietis. Suprask, jokios politikos čia nėra. Ką dar […]
Gintaras Visockas. Ką byloja Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo dvejonės?
Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiek valstybių, tiek požiūrių. Kiek tautų, tiek žvilgsnių. Vieniems rūpi grožio, naudos temos. Kiti gilinasi į istorijos, kultūros klausimus. Tretiems įdomiausi teisiniai aspektai. Man dingojasi, kad pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus, – teisinga […]
Gintaras Visockas. Tegul Lietuvos užsienio reikalų ministerija paaiškina, kas, kaip, kodėl
Šioje publikacijoje – septynetas pasvarstymų tarptautinėmis temomis. Nepretenduoju į absoliučią tiesą. Sutinku, jog neturiu visos informacijos, kuria, sakykim, naudojasi prezidentai, parlamentarai, ministrai ir ambasadoriai. Ir vis tik kai kurių momentų niekaip negaliu suvokti: jei išties ieškome tiesos, teisingumo, jei dedamės esą demokratai iki kaulo smegenų, tai ir elkimės teisingai visur […]
Gintaras Visockas. Ar prasminga šiandien rengti protesto mitingus prie JAV ambasadų?
Ar prasminga šiandien prie JAV diplomatinių atstovybių burtis piketams ir protestams? Tegul skaitytojų nešokiruoja toks klausimas. Beje, ši dviprasmiškai skambanti mintis – net ne mano. Ją išgirdau youtube.com erdvėje prieš keletą valandų klausydamasis Marijos Maksakovos interviu su ekonomistu, politines ir karines analizes viešai skelbiančiu Andrėjumi Ilarionovu. Nūnai iš Rusijos į […]
Gintaras Visockas. Evos Kaili istorijoje verta dėmesio ir armėniškoji linija
Šiandien Evos Kaili pavardę žinome visi. Štai trumpa jos dosje. Eva Kaili – Europos Parlamento narė iš Graikijos. Prieš keliolika metų Eva Kaili dirbo televizijoje (populiarioje laidoje pranešdavo naujienas). Vėliau ji buvo laikoma Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde. Kaip teigiama AFP ir ELTA pranešimuose, „iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų […]
Gintaras Visockas. Kodėl Joe Bidenas vilkina karą?
Per pastaruosius keletą mėnesių peržiūrėjau dar kelias dešimtis išsamių video interviu, kaip, kur ir kodėl krypsta Ukrainos gynyba. Tarp tų, su kurių nuomone susipažinau, – Markas Feiginas, Aleksejus Arestovičius, Michailas Podoliakas, Julija Latynina, Gary Tabachas, Andrėjus Ilarionovas, Jurijus Švecas, Andrėjus Piontkovskis, Sergejus Aleksašenko, Dmitrijus Gordonas, Olegas Ždanovas, Borisas Pinkus, Jurijus […]
Koks iš tikrųjų buvo Rusijos caras Nikolajus II
Leidykla „Briedis“ pristato britų istoriko Roberto Service’o knygą „Paskutinis caras. Nikolajus II ir Rusijos revoliucija“. 1917 m. kovą paskutinis visos Rusijos caras Nikolajus II buvo priverstas išsižadėti sosto. Baigėsi 300 metų trukęs Romanovų dinastijos valdymo laikotarpis. Autorius nagrinėja paskutinius Nikolajaus gyvenimo metus: nuo karūnos atsisakymo iki tragiškos žūties 1918 m. […]
Ką mes žinome apie kryžiuočių pilis?
Leidykla „Briedis“ pristato Stepheno Turnbullo ir Peterio Denniso knygą „Kryžiuočių ordino pilys. Prūsijos raudono mūro pilys 1230–1466 m.“. XII a. pabaigoje Šventojoje Žemėje įkurtas Vokiečių ordinas, lietuviškoje istoriografijoje geriau žinomas Kryžiuočių ordino pavadinimu, Palestinoje ilgai neišsilaikė. Kurį laiką kryžiuočiai nesėkmingai mėgino įsitvirtinti Transilvanijoje, bet iš ten buvo išprašyti. Pagaliau Mazovijos […]
