Nustebau atsivertus keletą internetinių informacinių portalų, tame tarpe – ir Slaptai.lt, aptikus juose Socialinės veiklos asociacijos “Šviesos kampelis“ direktorės J.Lipkevičienės publikaciją “Švietimo skyriaus vadovas ir mokykla vengia pripažinti patyčių ir atstūmimo atvejus“. Straipsnio autorė pateikia tik vienai pusei naudingus ir iškraipytus faktus, šmeižiančius M.Mažvydo vidurinę mokyklą. O galbūt tai tiesiog mėginama sukurti reklamą savo vadovaujamai organizacijai – juk visi žinome, kaip kuriamos reklamos…
Reikėtų paminėti, kad tas atstumtasis asmuo, įvardintas kaip 6 klasės mokinys bei patyčių objektas, tai kelias mokyklas pakeitęs mokinys, dabar besimokantis jau ketvirtoje mokykloje, kurio mamai Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai rekomendavo mokytis Valdorfo pedagogikos klasėse, siekiant pagerinti vaiko socialinius įgūdžius, besimokant mažesniame skaičiumi vaikų kolektyve, padedant humanistinei pedagogikai.
Vaikas problemas turėjęs tas pačias visose pasirinktose iki tol mokyklose, t.y negebėjimas laikytis mokinio elgesio taisyklių, lankyti pamokas be praleidimų bei nepaisymas kitų mokyklos vidaus tvarkos taisyklių.
Gerbiama asociacijos direktorė pamiršo paminėti, kad mokinio mama kategoriškai nuo 2009m. rugsėjo iki 2010 m. kovo mėn atsisakė mokyklos specialistų pagalbos, teigdama, kad šie tik daro neigiamą įtaką ir žalą vaikui. Tai kaip gi turėjo būti teikiama pagalba neva nuo patyčių kenčiančiam vaikui (apie kurias užsiminta tik 2010 kovo mėn ir tai abejotinais teiginiais), kai jo ne tik kad nėra mokykloje, tačiau mama nesutinka įsileisti į namus, nesudaro sąlygų pasikalbėti su vaiku, į mokyklą pakvietus telefonu, teigia, kad neis be raštiško kvietimo, kuriame būtų nurodytas teisinių dokumentų pagrindimas, kodėl ji yra kviečiama.
Žinoma, toks kvietimas ir buvo parengtas, tačiau jei mes kalbame apie tėvų ir mokyklos pozityvų bendradarbiavimą, tai kur gi tas supratimas, kad vienintelis socialinis pedagogas, teikiantis pagalbą daugiau nei 800 – ams mokinių, nespėja paruošti kiekvienam vardinio kvietimo, kad ateitų į mokyklą vykdyti savo, kaip motinos, pareigą. t.y. užtikrinti sūnaus lankomumą ir tinkamą elgesį. Visgi net neturėdami mamos sutikimo specialistai savo darbą atliko – parengta sutartis tarp vaiko, mamos, auklėtojo, socialinio pedagogo, kad gerinti ir motyvuoti vaiko lankomumą, su vaiku buvo kalbama tuomet, kai jis ateidavo į mokyklą.
Mokyklos administracija suorganizavo susitikimą su mokinio mama ir mokiniu, tiesa, nepasikvietė tuomet dar taip į šį reikalą nesikišusios p. Lipkevičienės, nes nematė šio trečiojo asmens suinteresuotumo bei gynė vaiko privatumo interesus, numatytus socialinio pedagogo veiklos pareiginėje instrukcijoje. Taigi mokykla išnaudojo visus įmanomus būdus, siekdama užtikrinti kokybišką kontaktą su mokinio mama ir padėti vaikui tinkamai socializuotis.
Tačiau vaikas, kuris per nepilną pusmetį praleidžia 275 pamokas ir sugeba kartkartėmis užėjęs susirinkti 36 tarnybinius mokytojų, klasės mokinių ir tėvų pranešimus apie muštynes, vagystes, deginimą ir .t.t ir yra ta potenciali patyčių auka? Sakysite, kad vaikas taip gynėsi nuo patyčių? Bėgo nuo mokyklos pamokų metu, o popiet į ją sugrįždavo, kad niokoti ir laužyti? Ar rmokykla pati sukūrė medicinos įstaigos pažymą, kur mokinys molio gabalu pataiko klasiokei į akį? Kodėl nėra kalbama apie asociacijos iniciatyvą tarpininkauti vaiką ištirti raidos centre?
Ir kuomet vaikas, pasibaigus pusmečiui, buvo neatestuotas iš 4 mokomųjų dalykų dėl lankomumo problemų, mama pradėjo žygius į mokyklą, pasitelkdama dar ir asociacijos direktorę, su kuria sudaryta pagalbos sutartis. Tiesa, sutartis sukėlė šypseną ne vienam teisininkui. Mokyklos direktorė J.Grigalienė ieškojo sprendimo su mokinio mama, kaip padėti vaikui, nelankiusiam pirmąjį pusmetį, likviduoti mokymosi spragas, vėliau, mamai pageidaujant, sudarydama sąlygas mokiniui atsiskaityt mokomuosius dalykus pas tradicinės pedagogikos mokytojus, nes Valdorfo pedagogikos mokytojus mama ignoravo. Mama argumentavo, kad klasės auklėtoja, įvertinusi vaiką neigiamais pažymiais, yra prieš jį nusistačiusi ir turi asmeninių antipatijų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas, formaliojo švietimo poskyrio vedėja, specialistai, atsakingi už prevenciją bei minimalią ir vidutinę priežiūrą buvo informuoti apie susidariusią situaciją ir konsultavo socialinį pedagogą dėl veiksmų tinkamumo. Šie visi specialistai daug talkino mokyklai tuomet, kuomet gerb. J.Lipkevičienė ėmėsi kitos „pagalbos būdų“: beveik kas mėnesį rengdama po 10 lapų skundus, kuriuose puolė reikalauti terminuotų atsakymų, nurodydama, kokius tyrimus turi atlikti mokyklos specialistai, ir kaip jie apskritai turi dirbti, reikalaudama informacijos apie poveikio priemones auklėtojai ir mokiniui, o jų negavus teigdama, kad tiek mokyklos direktorė, tiek socialinė pedagogė, tiek auklėtoja stokoja profesinės kompetencijos, ir nelabai suvokia, kas yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Ar bendradarbiavimas yra skundų rašymas institucijai, su kuria yra bendradarbiavimo sutartis ir kurioje mokosi pačios vaikas?
Nuo birželio pabaigos tokiais pat skundais apkrautas ir Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono stalas. Nebuvo atsižvelgta, kad mokykloje pasibaigė mokslo metai. Sudaryta darbo grupė įvertino mokyklos taikytas poveikio priemones tinkamomis. Tačiau akivaizdu, kad p. J.Lipkevičienės tai netenkino – rašiniai nesibaigia, ir akivaizdu, kad ji pati nelabai suvokia, ko gi norėtų iš mokyklos: ar galimybės dirbti pačiai su minėta klase, ar pasigirti platesniu mastu, kad tokia asociacija yra, ar tiesiog šmeižti M.Mažvydo vidurinės mokyklos Valdorfo pedagogikos klasių mokytojos darbą?
Galbūt reikėtų visgi labai aiškiai įstatymiškai apibrėžti, kiek gali kištis į ugdymo procesą tokios asociacijos kaip “Šviesos kampelis“, kurios yra ribotos civilinės teisinės atsakomybės. Gal ne tėvai turi nurodyti, kokius tyrimus turi atlikti mokykloje ir kaip turi dirbti socialinis pedagogas ar psichologas. Galbūt mokyklos administracija turi teisę išlaikyti konfidencialumą savo įstaigoje įtakodama mokytojų darbo kokybę?.. Mokykla visada džiaugiasi pozityvia tėvų iniciatyva, kuomet siekiama padėti užtikrinti vaiko gerovę, tačiau ar apie gerovę mes kalbame kaltindami visus aplink ir nematydami savęs. Pabandykime pasvajoti, kad galbūt visus šiuos lūkesčius ir vizijas tėvai galės realizuoti privačioje Všį Kauno Valdorfo pedagogikos mokykloje, kuri pradės veikti nuo 2010 metų rugsėjo 1d.
Nuotraukoje: straipsnio autorė Saulė Šerėnienė.
2010.08.12
