Sostinėje atidengta atminimo lenta signatarui Romualdui Ozolui


Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniuje, Teatro g. 11, trečiadienį atidengta atminimo lenta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjui, Nepriklausomybės Akto signatarui, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojui, ilgamečiam Seimo nariui, publicistui, filosofui, kultūrologui Romualdui Ozolui.
 
Šiemet sausio mėn. Seime organizuojamais renginiais buvo paminėtos R. Ozolo gimimo 80-osios metinės.
 
R.Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje, tarnautojo šeimoje. 1957 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone. 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Filologas.
 
1965-1968 m. – „Kultūros barų“ žurnalo redakcijos atsakingas sekretorius, skyrių redaktorius. 1968-1973 m. – Vilniaus universiteto aspirantas. 1973-1989 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1975-1980 m. dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate. 1980-1989 m. dirbo „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
 
1989 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, TSRS liaudies deputatas.
 1973-1989 m. – LKP narys, 1989-1990 m. – savarankiškosios LKP, jos biuro narys. 1988–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio: iniciatyvinės grupės narys, Seimo tarybos vicepirmininkas, Seimo narys. „Atgimimo“ laikraščio steigėjas.
 
1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 
 
Romualdas Ozolas mitinge. Slaptai.lt nuotr.
1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko pavaduotojas. 1990–1993 m. – Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys. 1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų.
 
1991-2001 m. – Lietuvos ir Ukrainos draugystės Baltijos Asamblėjos narys nuo pat įkūrimo, Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys, NATO komisijos narys.
 
1992-2000 m. – Seimo narys. Kandidatavo 2000 m., 2004m. ir 2008 m. Seimo rinkimuose.
 
1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys, Nacionalinio saugumo, Teisės ir ekonomikos komitetų narys.
 
Nuo 1992 m. – Lietuvos centro judėjimo (vėliau – Lietuvos centro sąjungos) narys, pirmininkas, garbės pirmininkas.
 
1994-1995 m. – Lietuvos Respublikos Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys.
 
Rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Išleido knygas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“ (1988), „Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės
Romualdas Ozolas su kurso draugais. Slaptai.lt nuotr.
metai“ (1992), „Atgimimo ištakose“ (1997), „Išsivadavimas“ (1998), „Nepriklausomybės kronikos“ (7 knygos, 2001–2008), „Nepriklausomybė alternatyvų neturi: Lietuvos gyvenimo Europos sąjungoje užrašai. Faktai ir apmąstymai, 2008 m.“ (2009). Stasio Šalkauskio premijos laureatas.
 
 Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000).
 
Mirė 2015 m. balandžio 6 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 00:32
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.