Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus žingsnis

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentuoja, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus geografiškai, nes tada, pasak jos, Baltijos jūra būtų apsupta aljanso valstybių.

 

„Anksčiau buvo taip, kad Švedijoje ir Suomijoje buvo tam tikros partijos, tam tikri politiniai vienetai, kurie visą laiką pasisakydavo už NATO, tačiau, antra vertus, buvo sakoma, kad visuomenės gal dar nepribrendusiosios tokiai narystei, kadangi čia neutraliteto statusu tos šalys gana ilgai ir gerai gyveno ir nereikia keisti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

 

Visgi ji akcentuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Suomijoje, ir Švedijoje vyksta labai greiti pokyčiai dėl požiūrio į galimą narystę NATO.

„Dabar visi suprato, kad neutraliteto statusas nėra išsigelbėjimas, kad jos gali taip pat tapti užpuolimo aukomis, nepaisant neutraliteto. Tai pokyčiai, kaip minėjau, vyksta ir žiūrėsime, kaip finale balsuos Švedijos ir Suomijos visuomenės dėl tokio sprendimo“, – pažymėjo ji.

 

A. Skaisgirytė primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino siekti narystės NATO. Pasak jos, šių Baltijos jūros regiono šalių įstojimas į aljansą būtų naudingas.

 

„Jos būtų geros NATO narės ir geopolitiškai visiškai natūralu, kad jos priklausytų aljansui. Jeigu žiūrime į žemėlapį, tai matome, kad Baltijos jūra tada būtų apsupta NATO aljanso narių ir tam geografinis faktorius čia būtų gana svarbus“, – pabrėžė prezidento patarėja.

 

ELTA primena, kad Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pastarąją savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO. Diskusijos dėl stojimo į NATO šiuo metu prasideda ir Švedijoje.

 

Savo ruožtu Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pastarąją savaitę pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.