Ministro pirmininko Stefano Lofveno vadovaujama Švedijos vyriausybė pirmadienį parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo. Tai reiškia, kad premjeras dabar gali arba atsistatydinti, arba paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Nepasitikėjimo pareiškimas buvo priimtas 181 parlamento nario dauguma 349 vietų parlamente.
Praėjusį ketvirtadienį tokį siūlymą pateikė kraštutiniai dešinieji Švedijos demokratai (SD), po to, kai vyriausybę palaikiusi Kairiųjų partija paskelbė ketinanti pati ieškoti paramos tokiam veiksmui, protestuodama prieš vyriausybės projektą sumažinti būsto nuomos kainų kontrolę ir pasmerkdama jį kaip išpuolį prieš Švedijos socialinį modelį.
Konservatyvi Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai greitai paskelbė palaikantys šį žingsnį ir taip buvo užtikrinta reikiama balsų dauguma.
Kritikai šią konsteliaciją apibūdino kaip „nešventą aljansą“ iš partijų, kurios yra priešingose politinio spektro pusėse. S. Lofvenas tapo pirmuoju vyriausybės vadovu šalyje, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo, o tai reiškia Socialdemokratų ir Žaliųjų partijos koalicijos mažumos vyriausybės žlugimą.
Šią politinę krizę sukėlė projektas, kuris vis dar yra pradiniame etape ir kuriuo siekiama reformuoti būsto nuomos kainų kontrolę bei galimai atverti kelią nekilnojamojo turto savininkams laisvai nustatyti naujai pastatytų butų nuomos kainas.
Tarp kairiųjų šis pasiūlymas buvo vertinamas kaip prieštaraujantis Švedijos socialiniam modeliui ir keliantis grėsmę nuomininkams.
Dabar S. Lofvenas turi per savaitę nuspręsti, ar šaukti pirmalaikius rinkimus, ar atsistatydinti – o tai reiškia, kad parlamento pirmininkas pradės partijų derybas dėl tinkamo kandidato eiti šias pareigas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.06.21; 15:40
