Štai ir vėl klausiu – kiek viltingų žinių suskaičiuočiau šiandien?
Kol kas – tik vieną. Lietuvoje, regis, neturės galimybės gastroliuoti Rusijos gynybos ministerijos finansuojamas Aleksandro Aleksandrovo akademinis Rusijos kariuomenės dainų ir šokių ansamblis. Lietuviškoje spaudoje gausu pranešimų, jog „bandymai surengti mūsų šalyje Raudonosios Armijos ansamblio koncertą baigėsi fiasko“.
XXX
Teisinga, kad neįsileidžiame Krymo aneksiją teisinančio ir sovietinę armiją šlovinančio ansamblio nei į atvirus, nei į uždarus vakarėlius.
Bet ar tai – reikšmingas įvykis? Taip, tai mažytė pergalė. Jeigu durys šiam kolektyvui būtų užtrenktos visoje Europos Sąjungoje, tada tikrai galėtume džiaugtis davę atkirtį nepageidaujamam svečiui, o plačiau – Putino propagandos skleidėjams. Deja, Europos Sąjungoje tikriausiai atsiras valstybių, kurios turi kitokią nuomonę nei Lietuva, ir Maskvos pergalę Antrąjame pasauliniame kare šlovinančiam kolektyvui plačiai atvers sostinių salių duris. Ir dar sykį mus pažemins, nepaisys mūsų interesų partneriai ir draugai iš ES.
Tiesa, labiau mūsų įskaudinti nei įskaudino Europos Žmogaus Teisių teismas, – vargu ar įmanoma. Ne Europos teisėjams spręsti, ar lietuviai turi teisę savo partizanus laikyti genocido aukomis. Visiems kruviniems pasaulio įvykiams vargu ar pritaikysi vienui vieną „genocido apibrėžimą“. Nėra dviejų vienodų karinių konfliktų. Mūsų „karas po karo“ – specifinis, Vakarams mažai žinomas, nesuprantamas.
EŽTT teisėjai turėjo labiau pasikliauti mūsų teisės specialistais, nesiimti to, ko gerai neišmano. Bet ar šios profesijos atstovai kada nors pripažino savo ribotumą, neišmanymą, nežinojimą? Ar kada nors prisipažino esantys tendencingi, ieškantys ne teisybės, o galimybių įsiteikti politinei konjunktūrai? Todėl pritariu politologams, kurie įtaria Strasbūrą „formuojant blogąją teisinę praktiką“. Remiantis LSSR MGB Šakių rajono skyriaus įgaliotinį išteisinusiais Strasbūro teisėjais akivaizdu, kad dabar be didelio vargo galima „išteisinti ir Gestapą“.
Bet ar mes patys neturėtume būti įžvalgesni, gudresni, atidesni? Neapsimeskime labai nustebę, kai išgirdome išteisinamąjį Strasbūro teisėjų sprendimą. Tokio rezultato buvo galima tikėtis. Pastarųjų dviejų dešimtmečių politiniai įvykiai mums ne sykį bakstelėjo tarsi pirštu į akį: štai tokia toji Europa. Ji nelinkusi tarp fašizmo ir komunizmo brėžti lygybės ženklo.
Tereikia suskaičiuoti, kiek šiandien Paryžiuje, Briuselyje ir Kolčesteryje (Didžioji Britanija) gatvių, pavadintų Stalino vardu. Taip, dar yra tokių! Verta žinoti, jog britai 2009-aisiais svarstė, ar nederėtų Kolčesteryje esančios gatvės „Stalino keliu“ pavadinimo pakeisti į mažiau šokiruojantį. Demokratinių rinkimų metu nuspręsta, jog pavadinimas „Stalino keliu“ turėtų išlikti. Tuo daug pasakyta.
O apie Lenino vardo gatves Prancūzijoje ir Italijoje nėra net ko kalbėti, jų įspūdingai daug: Prancūzijoje – 47, Italijoje – 33.
Šiuos skaičius portale alkas.lt pateikė istorikas Tomas Baranauskas. Prie jų pridėkime visus kitus mums puikiai žinomus prokomunistinius Europos kvailiojimus bei nusišnekėjimus, ir turėsime ganėtinai liūdną panoramą. Todėl nereikia stebėtis ir EŽTT išvadomis.
XXX
Beje, kai kada ir mums patiems praverstų būti išmintingesniems. Jei genocidu kaltintume vadinamųjų „liaudies gynėjų“ vadus, nešiojusius generolų antpečius, terminas „genocido vykdymas“ būtų akivaizdesnis, suprantamesnis. Kai „genocido vykdymu“ bandome apkaltinti Šakių rajono skyriaus įgaliotinį, niuansų įžvelgti galima.
Valstybė neturėtų švaistytis griežčiausiomis bausmėmis, pavyzdžiui, karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmoniškumui, šias bausmes taikydama… eiliniams omonininkams ir Sausio 13-osios tankistams. Tokio pobūdžio bausmės tinka tik prezidentams, ministrams, kariuomenių vadams. Pavyzdžiui, buvusiam Sovietų sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui.
XXX
Nustebino TS – LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio sumanymas rengti viešuosius svarstymus „Turiu idėją“. Iš pirmo žvilgsnio – prasmingas renginys. Teisingi šūkiai „Lietuvai reikia naujų idėjų“, „Negalima užsidaryti dramblio kaulo bokštuose“… Bet norėtųsi paklausti – ar būtent idėjų trūksta?
Man regis, idėjų turime užtektinai. Visi puikiai žinome: būtina didinti gimstamumą, mažinti emigracijos srautus, susigrąžinti į londonus ir berlynus išvykusius saviškius, taip pat aišku, jog privalome skatinti vidutinįjį ir smulkųjį verslą, ieškoti partnerių Vakaruose, Pietuose, Rytuose… Tik nežinome, kaip tas idėjas, tuos tikslus, siekius įgyvendinti. Apie tai kalbėkime.
XXX
Europos žmogaus teisių fondo Vilniuje surengta tarptautinė konferencija dėl tautinių mažumų apsaugos. Kodėl ji surengta būtent Vilniuje? Ar Lietuvoje kas nors skriaudžia lenkus, rusus, žydus, karaimus? Gal šiam fondui konferenciją derėjo surengti Seinuose bei Punske, kur lietuviai įvairiais būdais lenkinami? Sostinės meras Remigijus Šimašius tame forume niekus kalbėjo: girdi, lenkiškos pavardės ir vardai – lenkų nuosavybė, todėl lietuviai neturi teisės lenkiškų pavardžių lietuviškuose dokumentuose užrašyti lietuviškai…
Slaptai.lt nuotraukoje: komenatro autorius Gintaras Visockas.
2015.10.27; 07:48
