Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją: Vytautas Bakas menkina teismų autoritetą

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, o šiuo metu – ir kandidato į Lietuvos prezidentus štabo vadovas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Pasak Teisėjų tarybos, teismo autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas teismais yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas, kuris privalo būti gerbiamas ir stiprinamas, todėl netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, kuris turi tiesioginės įtakos formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją itin svarbiais valstybės saugumo ir su juo susijusiais klausimais, prisidedantis prie kandidato į prezidentus programinių nuostatų, taip pat susijusių ir su teisminės valdžios formavimu, rodo tokią nepagarbą teismų sprendimams, įvardydamas teismus kaip nepajėgius vykdyti savo konstitucinės priedermės. 

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.