Tačiau, nepaisant savotiško įšalo prezidentiniuose reitinguose, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kelis dešimtmečius atliekamos požiūrio į visuomenės veikėjus apklausos signalizuoja, kad sunerimti turėtų ne tik poziciją praradęs A. Juozaitis, bet ir rekordiškai blogų vertinimų sulaukiantis S. Skvernelis.
Ambiciją tapti šalies vadovu pastarosiomis dienomis aktyviai reikšti ėmęs S. Skvernelis palankiausiai vertinamų politikų sąraše tik ketvirtas, jį lenkia V. P. Andriukaitis. Maža to, kaip parodė vasario mėnesio apklausa, premjeras dar niekada (nuo 2015 m.) nebuvo taip blogai vertinamas kaip šiuo metu. Lyginant su ankstesne apklausa, S. Skvernelio teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas dar labiau padidėjo ir šiuo metu siekia minus 8 proc. (prieš mėnesį buvo minus 1 proc.).
Prisimenant 2016 m. lapkritį, laiką, kuomet jis buvo paskirtas Vyriausybės vadovu, pastarieji visuomenės požiūrio į S. Skvernelį rodikliai – savotiškas premjero palankaus vertinimo dekadansas.
Paskutinės gyventojų apklausos rodo, kad prezidentiniuose reitinguose didžiausią palaikymą išlaiko ekonomistas G. Nausėda. Už jį 2019 m. vasario mėnesį ketino balsuoti daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Lyginant su analogiška gyventojų apklausa 2018 m. lapkričio mėnesį – prezidentinių reitingų lyderio palaikymas keitėsi tik tyrimo rezultatų paklaidos ribose – sumažėjo (1,9 proc.). Jis, turėdamas panašų teigiamų ir neigiamų vertinimų santykį į prezidentės Dalios Grybauskaitės, tarp kandidatų į prezidentus yra lyderis ir palankaus visuomenės veikėjų vertinimo reitinge.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra konservatorių keliama buvusi finansų ministrė I. Šimonytė – už ją šiuo metu ketina balsuoti penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų. Per paskutinius 3 mėnesius (lyginant su 2018 m. lapkričio apklausa) jos palaikymas nepakito (prieš 3 mėnesius palaikymas siekė 20,2 proc.).
Premjero S. Skvernelio sausį paskelbtas apsisprendimas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose ir netrukus po to deklaruota „valstiečių“ parama premjero prezidentinio reitingo neišaugino. Už S. Skvernelį prezidento rinkimuose ketina balsuoti septintadalis (14,2 proc.) Lietuvos gyventojų (panaši dalis jį palaikė ir prieš 3 mėnesius – 13,4 proc.).
Reitingų lyderių trejetukui nesikeičiant, rokiruotė įvyko tarp ketvirtosios ir penktosios pozicijų.
Kurį laiką ketvirtoje vietoje buvusį filosofą A. Juozaitį (4,4 proc.) pakeitė socialdemokratų keliamas eurokomisaras V.P. Andriukaitis (4,8 proc.). Prieš tris mėnesius A. Juozaitį palaikė 3,6 proc., o V. P. Andriukaitį – 3 proc. šalies piliečių. Nežymiai didesniam eurokomisaro gyventojų palaikymui įtakos galėjo turėti tai, kad atliekant pastarąją apklausą jis jau buvo oficialiai pranešęs, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.
Šeštoje vietoje – Seimo narys Naglis Puteikis. Už jį ketina balsuoti 3proc. apklaustų gyventojų, prieš tris mėnesius tokių buvo 2,6 proc. Iškart po N. Puteikio rikiuojasi liberalų į prezidentus keliamas europarlamentaras Petras Auštrevičius (2,4 proc., 2018 m. lapkričio mėnesį palaikymas siekė 2,7 proc.).
Prezidentinį reitingą užbaigia pasisekimo nesulaukusią iniciatyvą vienytis nesisteminiams kandidatams demonstravęs Seimo narys M. Puidokas. Jį remia 1,4 proc. šalies piliečių. Paskutinis reitingų lentelėje – vienas pirmųjų apie dalyvavimą prezidento rinkimuose pranešęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jį palaiko 1,2 proc. gyventojų (prieš 3 mėnesius tokių buvo 1 proc.).
Prezidento posto taip pat siekti ketinančių europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio ir Seimo nario Petro Gražulio duomenų reitingų lentelėje nėra. Vasario mėnesio apklausa prasidėjo anksčiau nei V. Tomaševskis ir P. Gražulis paskelbė, kad jie ketina dalyvauti rinkimuose.
Septintadalis (15 proc.) respondentų kol kas nėra apsisprendę, už ką jie norėtų balsuoti būsimuose prezidento rinkimuose, o 7 proc. gyventojų atsakė, kad jie nebalsuotų nė už vieną iš jiems apklausos kortelėje pateiktų galimų kandidatų.
Tuo tarpu kelis dešimtmečius kas mėnesį „Baltijos tyrimų“ vykdomos palankiai ir nepalankiai vertinamų visuomenės veikėjų tendencijos gali pasufleruoti ir esamos dinamikos prezidentiniuose reitinguose priežastis: kodėl premjero S. Skvernelio prezidentinis reitingas iš esmės neperlipa 15 proc. ribos, kokią rinkėjų dalį vyksiančiuose rinkimuose yra pajėgus patraukti A. Juozaitis ir pan.
Atliekamų apklausų duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas kandidatais į prezidentus laikui bėgant stipriai keitėsi. Pavyzdžiui, I. Šimonytė, prieš aštuonetą metų turėjusi didelį neigiamą skirtumą tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų, šiuo metu yra tarp geriausiai vertinamų politikų apskritai. Tuo tarpu premjero istorija priešinga – per kelerius metus jis iš teigiamų vertinimų aukštumų nusirito į blogiau vertinamų politikų gretas.
Palankiausiai yra vertinamas prezidentinių reitingų lyderis G. Nausėda. Du trečdaliai (66 proc.) jį vertina palankiai ir kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) nepalankiai. Dešimtadalis (11 proc.) respondentų apie šį politiką neturi nuomonės ir 1 proc. atsakė, kad pirmą kartą girdi tokią pavardę.
Analizuojant palankių ir nepalankių vertinimų santykį, matyti, kad šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina lygiai tokia pat dalis respondentų kaip ir vieną iš geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų apskritai – prezidentę Dalią Grybauskaitę (abiejų teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis – plius 44).
Antroji šiame reitinge rikiuojasi I. Šimonytė, ji šiuo metu yra antroje vietoje (50 proc. ją vertina palankiai, 37 proc. nepalankiai). 12 proc. apklaustųjų apie I. Šimonytę neturi nuomonės ir dar 1 proc. teigia, kad nieko negirdėjo apie tokią politikę.
Buvusi finansų ministrė „Baltijos tyrimų“ kompanijos apklausose analizuojama nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. 2011-2013 metais ji buvo vertinama daugiau nepalankiai nei palankiai (prasčiausi vertinimai buvo 2011 m. gruodį – 28 proc. tada ją vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai).
Trečiojoje vietoje – V. P. Andriukaitis, jį 43 proc. įvertino palankiai ir 35 proc. nepalankiai, 19 proc. apie jį neturėjo nuomonės ir dar 3 proc. negirdėjo apie tokį politiką.
Su teigiamu – neigiamu vertinimu rezultatu eurokomisaras pastarąjį mėnesį iš trečiosios vietos išstūmė S. Skvernelį. Tačiau palankiausiai V. P. Andriukaitis buvo vertinamas prieš du dešimtmečius – 1999 m. balandžio – birželio mėnesiais (šeši iš dešimties jį vertino palankiai ir penktadalis nepalankiai), o nepalankiausiai jį gyventojai vertino 2002 m. lapkritį (26 proc. tada įvertino palankiai ir 59 proc. nepalankiai).
Tuo tarpu S. Skvernelis, kaip parodė paskutinė apklausa, dar niekada nebuvo taip blogai vertinamas kaip šiuo metu. Pusė (49 proc.) suaugusių šalies gyventojų vertina nepalankiai, keturi iš dešimties (41 proc.) vertina palankiai. 9 proc. gyventojų nurodė, kad apie premjerą neturi nuomonės ir 1 proc., kad nieko apie jį negirdėjo.
Tarp visuomenės veikėjų „Baltijos tyrimų“ apklausuose S. Skvernelis pradėtas analizuoti nuo 2015 m. spalio mėnesio, o palankiausi jo vertinimai buvo po to, kai 2016 m. lapkritį, kai jis buvo paskirtas Lietuvos ministru pirmininku (74 proc. jį tada vertinio palankiai ir 17 proc. nepalankiai).
Toliau reitinge rikiuojasi P. Auštrevičius. Septintoje prezidentinių reitingų lentelės vietoje esantį europarlamentarą keturi iš dešimties (39 proc.) šiuo metu jį vertina palankiai ir kiek mažesnė dalis (37 proc.) nepalankiai. Šiuo atžvilgiu politikas palankiau vertinamas nei jį prezidentiniuose reitinguose lenkiantys N. Puteikis ar A. Juozaitis. Penktadalis (20 proc.) apie P. Auštrevičių neturi nuomonės ir 4 proc. nėra apskritai girdėję apie tokį politiką.
Palankiausiai P. Auštrevičius buvo vertinamas 2004-2005 metais (2004 m. birželį jį palankiai vertino 60 proc., nepalankiai 22 proc.).
A. Juozaitį šiuo metu 35 proc. apklaustų gyventojų vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai, ketvirtadalis (26 proc.) nežino, kaip jį vertinti ir beveik dešimtadalis (8 proc.) nėra nieko apie jį girdėję. Šiuo aspektu A. Juozaitis išsiskiria tarp prezidento posto siekiančių ir šiuo metu į prezidentinius reitingus įtrauktų politikų. Didesnį nežinomumą turi tik M. Puidokas (10 proc.).
Galima sakyti, kad prezidentiniuose reitinguose S. Skverneliui koją kiša santykinai didelis nepalankių vertinimų procentas, o A. Juozaičiui, taip pat siekiančiam prezidento posto, problemų kyla su žinomumu.
Aštriais pasisakymais garsėjančiam N. Puteikiui pastarojo mėnesio vertinimai taip pat yra blogiausi nuo tada, kada jis buvo įtrauktas į šią apklausą. Tarp patikimiausių šalies visuomenės veikėjų N. Puteikis analizuojamas nuo 2014 metų balandžio. Šiuo metu jį palankiai vertina trečdalis (34 proc.) šalies gyventojų, beveik pusė (47 proc.) nepalankiai. Šeštadalis (17 proc.) nežino, kaip vertinti N. Puteikį, ir 2 proc. nieko apie jį negirdėjo.
Palankiausi N. Puteikio vertinimai buvo 2015 metų spalį (49 proc. jį tuo metu vertino palankiai ir 26 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų šis politikas sulaukė 2019 m. vasarį (47 proc. jį įvertino nepalankiai).
Valentiną Mazuronį ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų pastarąjį mėnesį įvertino palankiai, o pusė (51 proc.) nepalankiai. Penktadalis (21 proc.) apie prezidento postą siekiantį europarlamentarą neturi konkrečios nuomonės ir 4 proc. nieko apie jį negirdėjo.
V. Mazuronis „Baltijos tyrimų“ apklausose analizuojamas nuo 2008 m. pradžios – palankiausiai jį gyventojai iki šiol vertino 2014 m. kovą (51 proc. tada įvertino palankiai ir 32 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų buvo 2016 m. birželį (31 proc. vertino palankiai ir 57 proc. nepalankiai). Tuomet V. Mazuronis po nesėkmingų Seimo rinkimų buvo dar neseniai pasitraukęs iš korupcija įtariamos Darbo partijos vadovo posto.
M. Puidoką šeštadalis (17proc.) apklaustų gyventojų šiuo metu vertina palankiai, kas antras (48 proc.) – nepalankiai. Ketvirtadalis (25 proc.), nors ir žino apie kontraversiškai vertinamą Seimo narį, tačiau nuomonės apie jį neturi. Dešimtadalis (10 proc.) tvirtina nieko apie M. Puidoką nėra negirdėję.
Valdemarą Tomaševski septintadalis (14 proc.) respondentų šiuo metu vertina palankiai, šeši iš dešimties (61 proc.) įvertino nepalankiai. Penktadalis (21 proc.) neturi nuomonės apie jį ir 4 proc. apie europarlamentarą nėra girdėję.
V. Tomaševski apklausose analizuojamas nuo 2009 m. birželio ir visą tą laiką jis gyventojų yra vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai jis buvo įvertintas 2014 m. balandį (9 proc. vertino palankiai ir 78 proc. nepalankiai).
Petras Gražulis apklausose buvo analizuojamas nuo 2010 m. lapkričio iki 2016 m. rugsėjo, per visą tą laikotarpį jis gyventojų buvo vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai P. Gražulis buvo įvertintas 2016 m. rugpjūtį (31 proc. vertino palankiai ir 62 proc. nepalankiai), o geriausiai jį gyventojai vertino 2013 m. liepą (41 proc. tada įvertino palankiai ir 48 proc. nepalankiai).
Benas Brunalas (ELTA)
2019.03.19; 11:00
