Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, aiškiau reglamentuojančioms sąlygas, kada vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir prievartą.
„Siūlomais pakeitimais pirmiausia siekiame nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindus. Taip pat suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas, kad būtų maksimaliai užtikrintas prievartos naudojimo teisėtumas,“ – pažymi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Pasak ministro S. Skvernelio, įvertinus galiojantį prievartos, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo teisinį reguliavimą buvo nustatyta esminių trūkumų – šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose apibrėžti nevienodi, neaiškūs ir kai kuriais atvejais net dviprasmiški specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai, nedetalizuotos prievartos rūšys, nėra specialiųjų priemonių sąvokos.
Įstatymų projektuose, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė, patikslintos psichinės ir fizinės prievartos sąvokos, aiškiai nustatyti pagrindai, kada naudojama psichinė prievarta, o kokiais atvejais galima naudoti ir fizinę prievartą.
„Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia jo tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turi būti naudojamos laipsniškai, tai yra tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima“, – pabrėžia ministras S. Skvernelis.
Įstatymų projektuose nurodyti konkretūs atvejai, kada pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis.
Ginklas gali būti panaudotas atremiant ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos teritoriją ar ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių, konsulinių įstaigų bei jų vadovų rezidencijų, Lietuvos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus ar išlaisvinant šiuos užimtus objektus.
Pareigūnas šaunamąjį ginklą gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, išlaisvindamas įkaitus bei užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui ar teroro aktui, taip pat – sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, bei transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei.
Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas ne tik prieš asmenis, bet ir prieš gyvūną, laivą, orlaivį ar transporto priemonę, tačiau tik tuo atveju, jei jie kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, ir nesukeliant tiesioginio pavojaus kito asmens gyvybei.
Įstatymų projektuose yra nuostatos, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu.
Vidaus reikalų ministerijos parengti įstatymų pakeitimai reglamentuoja prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnams. Šiems įstatymų pakeitimams dar turi pritarti Seimas.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
2016.02.19; 07:18
