TS-LKD opozicinėje darbotvarkėje – rezoliucija dėl švietimo situacijos Lietuvoje


Print

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos nariai Valentinas Stundys ir Mantas Adomėnas plenarinių posėdžių opozicinei darbotvarkei pateikė rezoliuciją „Dėl Lietuvos švietimo būklės neatidėliotino parlamentinio tyrimo“.

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad pastaruoju metu Lietuvos švietimo politikoje kyla vis daugiau problemų – finansavimas švietimo sistemai mažėja, atsiliekama nuo pasaulinių švietimo tendencijų, taip pat didėja tėvų, mokytojų, ekspertų susirūpinimas esama padėtimi. 

Reaguodami į susidariusią situaciją teikiamoje Rezoliucijoje Seimo nariai siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl esamos padėties, įvertinti Vyriausybės įgyvendinamų programų efektyvumą ir pateikti išvadas.

XXX

L. Kazlavickas kartu su Seimo narių grupe teikdamas Seimo nutarimo projektą „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“, siekia paraginti Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją imtis atitinkamų veiksmų, kad Lietuvos mokyklose nuolatos veiktų bent viena smurto ir patyčių prevencijos programa. Taip pat siekiama paskatinti tam skirti reikiamą pinigų sumą, kad programos būtų įgyvendintos, o ne tik surašytos dokumentuose.

Taip pat opozicinėje darbotvarkėje pateikiama ir daugiau įstatymų projektų, kurie apima įvairias sritis – apie juos trumpuose pristatymuose.

XXX

Seimo nariai M. Adomėnas ir V. Stundys teikia rezoliuciją „Dėl Lietuvos švietimo būklės neatidėliotino parlamentinio tyrimo“. Seimo nariai teikiamoje rezoliucijoje pažymi, kad pastaraisiais metais Lietuvos švietimo politika neatliepia visuomenės poreikių, atsilieka nuo esminių pasaulio švietimo raidos tendencijų, o tai kelią tėvų, ekspertų ir profesinių švietimo organizacijų susirūpinimą ir nepasitenkinimą esama padėtimi Lietuvos švietime. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir išreiškiamas susirūpinimas, kad pastaraisiais metais nuosekliai mažėja švietimo sektoriaus valstybinis finansavimas.

„Lietuvos mokinių pasiekimų vertinimas tarptautiniuose tyrimuose nėra patenkinamas. Žemas kūrybiškumo vertinimas, pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo kritinė padėtis, neefektyvus ir neveiksmingas investavimas į specialistų rengimą aukštosiose mokyklose – tai tik maža dalis problemų, kurios įtakoja tokius tyrimo rezultatus ir prastėjančią švietimo sistemos padėtį. Jeigu ir toliau nebus imamasi skubių priemonių Lietuvos švietimo kokybei kelti ir švietimo sistema bus paliekama savieigai, tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių visos Lietuvos valstybės raidai bei išsilavinusios, pilietiškos ir dinamiškos visuomenės formavimuisi“, –  teigia rezoliucijos rengėjai.

Atsižvelgdami į išsakytus nuogąstavimus, Seimo nariai siūlo priimti sprendimą pavesti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui skubiai atlikti švietimo būklės parlamentinį tyrimą, kurio metu būtų įvertinta, kaip įgyvendinamos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ švietimo srities nuostatos, Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 m. uždaviniai bei vykdoma 2012-2016 m. Vyriausybės programos “Švietimo ir mokslo” dalies nuostatos. Išnagrinėjus esamą situaciją siūloma Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikti Seimui švietimo politikos tobulinimo rekomendacijas.

XXX

V. Stundys, A. Ažubalis ir P. Saudargas jau trečią kartą patobulinę teikia Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo  įstatymo projektą.  Juo siekiama pagerinti Pietryčių Lietuvos regiono gyventojų padėtį ir skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi bei aktyvumą. Kaip teigiama, šis regionas yra vienas ekonomiškai silpniausių Lietuvoje, todėl jam reikia skirti ypatingą dėmesį. „Pietryčių regionas pagal pasaulines ir Europos Sąjungos šalių narių tendencijas, turėtų būti labiausiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės, tačiau Situacija visiškai kitokia. Gaila, kad šis regionas ne tik atsilieka pagal daugelį socioekonominių ir kriminogeninių rodiklių, bet konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje situacijoje visoje Lietuvoje“, – teigia Seimo nariai.

Projektu siūloma sukurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą, kurio lėšos butų naudojamos projektinių veiklų, kuriomis siekiama spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, rėmimas. Manoma, kad tai pagerintų šio regiono vystymąsi ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje srityse, stiprins infrastruktūrą bei bendruomeninius ryšius.

Taip pat siūloma sudaryti jo lėšas valdančią ir skirstančią Tarybą, kuri numatytų tikslines finansavimo sritis – kultūros, švietimo, bendruomeninio gyvenimo, infrastruktūros ir verslo plėtrą ir užtikrintų sąlygas tikslingam fondo lėšų panaudojimui. Toks projektas nėra naujiena, nes kitų šalių praktikoje taip pat netrūksta išskirtinio dėmesio ir finansinės paramos ekonomiškai ar kitaip silpniausiems šalių regionams pavyzdžių.

XXX

P. Žeimys teikia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166 ir 167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Seimo narį parengti šį įstatymo projektą paskatino nuolat pasikartojantys pažeidimai ir taisyklių nesilaikymai turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose, kuomet nukenčia ne tik valstybė, bet ir sąžiningai dirbantys verslininkai. Kaip teigia P. Žeimys, atsakomybės už pažeidimus, dažniausiai leidimų neturėjimas prekiauti, dabartinis reglamentavimas nėra adekvatus ir absoliučiai neatgraso esamų ar potencialių pažeidėjų nuo pažeidimų. Seimo narys mano, kad atsakomybės už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus sugriežtinimas įgyvendins ne tik kompensacinę ar represinę, bet ir prevencinę administracinės teisės funkciją, o kartu leis sumažinti šių pažeidimų skaičių.

XXX

K. Masiulis teikia projektą, kuriuo panaikinama privilegija Prezidento sutuoktiniui gauti rezidenciją. Prezidento įstatymo 23 straipsnio pakeitimo projektu panaikinama galimybė Prezidento našliui (našlei) suteikti rezidenciją panaudos pagrindais.

„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad išskirtinis Prezidento socialinis statusas negali suteikti jo sutuoktiniui teisės gauti daug didesnio dydžio socialinę paramą našlystės atveju negu gauna kiti žmonės. Toks reguliavimas, kai Prezidento našlys (našlė) gali gauti valstybės išlaikomą rezidenciją, o kiti mokesčių mokėtojai tokių rezidencijų negauna, prieštarauja Konstitucijai. Rezidencija yra ne kas kita, kaip aukštus postus užimančių asmenų ir jų aplinkos privilegija, o demokratinėje valstybėje tokių dalykų turi būti kuo mažiau“, – sakė K. Masiulis.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, kuriuo pripažino Prezidento našlio (našlės) rentų dydį prieštaraujančiu Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

XXX

J. Razma ir A. Bilotaitė teikia Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma įvesti privalomą antikorupcinį vertinimą ankstesnėje, nei šiuo metu reglamentuota įstatymų leidybos stadijoje. Šiuo metu įstatymas numato tik teisės aktų ir teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, privaloma koncepcijų antikorupcinio vertinimo pareiga nėra įtvirtinta, nors teisės aktai ir jų projektai rengiami remiantis pamatiniais dokumentais – įvairių sektorių ir veiklos sričių koncepcijomis.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, jog esant dabartiniam reguliavimui galimos korupcijos apraiškos fiksuojamos tik teisės akto rengimo etapo pabaigoje ir gavus neigiamą antikorupcinio vertinimo išvadą projektas keičiamas, tobulinamas, iš naujo atliekama visa procedūra. Taip eikvojamos ne tik valstybės lėšos, bet ir laiko resursai.

Manoma, kad priėmus įstatymo pakeitimo projektą būtų užkristas kelias korupcijos apraiškoms jų atsiradimo momentu, taip užtikrinant greitesnį ir sklandesnį teisėkūros procesą ir efektyviau įgyvendinant korupcijos prevenciją.

XXX

A. Anušauskas teikia Advokatūros įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teikdamas įstatymo projektą Seimo narys siekia esamame reglamentavime numatyti papildymą (išlygą), kad advokato padėjėjai, kurie turi ne mažesnę kaip vienerių metų atstovavimo teismuose patirtį, galėtų atstovauti pirmosios instancijos teismuose nuo jo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pradžios, papildomai nelaukiant vienerių metų laikotarpio nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

Kaip pabrėžia Seimo narys, advokato padėjėjams, neturintiems vienerių metų atstovavimo teismuose patirties siūloma išlyga nebūtų taikoma, pastariesiems išliktų esama įstatymo nuostata. Paminėtina, kad įstatymo nuostata, jog advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, išlieka, taigi, advokatas visuomet pats savarankiškai spręs, kada advokato padėjėjui suteikti rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje.

A. Anušauskas teigia, jog priėmus šią siūlomą nuostatą ne tik bus išnaudota turima juridinių asmenų teisininkų atstovavimo teismuose patirtis, pavyzdžiui, juridinių asmenų teisininkai, turintys atstovavimo teismuose patirties bus lygiavertėje padėtyje kartu su advokato padėjėjais, turinčiais atstovavimo teismuose patirtį, bet taip bus sudarytos sąlygos veiksmingesniam, efektyvesniam ir spartesniam bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose procesui. Įstatymo projektu taip pat bus efektyviau išspręstos ir sumažintos advokatų užimtumo problemos pirmosios instancijos teismuose.

XXX

L. Kazlavickas kartu su Seimo narių grupe teikia Seimo nutarimo projektą „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“. Kaip teigia nutarimo projekto rengėjai, Švietimo įstatymo dalis, kurioje įtvirtinta, kad mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje – nėra tinkamai įgyvendinama. Kaip teigiama, tyrimai ir faktai rodo, jog net du iš trijų Lietuvos mokinių susiduria su patyčiomis, o įvairias, skirtingoms vaikų amžiaus grupėms pritaikytas prevencines programas, efektyviai sprendžiančias patyčių, smurto ir agresijos problemas, taiko tik kas antra šalies mokykla.

Nutarimo tikslas paskatinti Vyriausybę ir Švietimo ir mokslo ministeriją užtikrinti, kad visose Lietuvos mokyklose nuolatos veiktų bent viena smurto ir patyčių prevencijos programa, tam užtikrinant reikiamą finansavimą. Taip pat į mokyklos vadovų atestacijos ir skyrimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus įtraukti jų vadovaujamos įstaigos emocinės aplinkos vertinimo rodiklį bei ieškoti priemonių toliau stiprinti ir plėtoti klasės auklėtojo, kaip svarbaus mokinio ugdymo dalyvio, statusą.

XXX

A.  Matulas teikia Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo ne mažiau kaip 5 proc. LRT programos laiko skirti socialinei reklamai ir laidoms, skirtoms visuomenės sveikatos stiprinimui. „LRT laidose pasigendama informacijos skirtos visuomenės sveikatos stiprinimui, taip pat socialinių reklamų informuojančių visuomenę apie tabako, alkoholio vartojimo daromą žalą. Juk televizija greičiau ir efektyviau nei kas kitas gali paskleisti plačiajai visuomenei suprantamą informaciją apie tabako, alkoholio vartojimo daromą žalą sveikatai, sveikos mitybos ar fizinio aktyvumo naudą, ligų profilaktiką“, – teigia Seimo narys.

Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu LRT iš esmės nevykdo Alkoholio kontrolės įstatymo numatytų reikalavimų, ne rečiau kaip du kartus per savaitę transliuoti laidas, propaguojančias blaivų gyvenimo būdą, ir informuojančias apie alkoholio vartojimo daromą žalą.

XXX

V. Margevičienė kartu su Seimo narių grupe teikia Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti seniūnų priėmimo į pareigas tvarką, numatant išimtį, kada seniūnas išrenkamas valstybės politiku. Kaip teigia projekto rengėjai, tai palengvintų ir suvienodintų valstybės tarnautojų galimybes tapti valstybės politikais, kelti savo profesinę kvalifikaciją, tobulėti. Šiuo metu seniūnai, jei jie išrenkami valstybės politikais, neturi garantijų ir negali grįžti į prieš tai užimtas pareigas, lyginant su kitais valstybės tarnautojais, todėl jie turi mažiau galimybių daryti politinę karjerą.

XXX

S. Jovaiša teikia Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kaip teigia Seimo narys, šį projekto rengimą paskatino ydinga praktika, kai teismo nutartys dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems praktiškai nėra įgyvendinamos, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į tai neatsižvelgiama. S. Jovaišą pastebi, kad žalos atlyginimo užtikrinimas labiau priklauso nuo nuteistojo geranoriškumo negu nuo veiksmingo teisinių imperatyvų įgyvendinimo.

„Įstatymo projektu siūlau nustatyti, kad paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tik tie nuteistieji, kurie be jau Kodekse nustatytų sąlygų yra atlyginę bent minimalią nusikaltimu padarytos žalos dalį. Minimali nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dalis: ne mažiau kaip 50 proc. sumos, kai priteista iki 10 tūkst. eurų; ne mažiau kaip 20 proc. sumos,  kai priteista nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų; ne mažiau kaip 10 proc. sumos, kai priteista 50 tūkst. eurų ir daugiau“, – teigia Seimo narys.

Manoma, kad priėmus įstatymo pataisas, nuteistieji bus papildomai motyvuoti atlyginti padarytą žalą, bus užtikrintas nukentėjusiųjų teisėtas interesas į žalos atlyginimą ir realų priteistos bausmės įvykdymą.

XXX

S. Šedbaras opozicinei darbotvarkei tekia du įstatymo pakeitimo projektus. Pirmasis, Civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikiamu įstatymo projektu siekiama išspręsti preliminaraus teismo sprendimo ir teismo įsakymo įteikimo problemą, tokiu būdu užtikrinant dokumentinio proceso ir bylų dėl teismo įsakymų nagrinėjimo operatyvumą.

Seimo narys pastebi, kad praktikoje dažnai nepavyksta įteikti preliminaraus teismo sprendimo ar teismo įsakymo asmeniui dėl pastarojo sąmoningo vengimo priimti registruotą pašto siuntą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad preliminarus teismo sprendimas, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka.  

Teikiamu Teismų įstatymo 22, 23, 27, 31, 32, 33  straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektusiekiama panaikinti nuostatas numatančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) senato sudarymą ir jo kompetenciją. Senatas jau kurį laiką, ypač po oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl precedentų paskelbimo yra praradęs savo, kaip struktūros, formuojančios skelbtiną ir sektiną LAT jurisprudenciją, reikšmę.

Senatas neturi jokios reikšmės ir teismų administravimo atžvilgiu – vidinio teismo administravimo ir teismų administracinės veiklos priežiūros subjektus nustato Teismų įstatymo 103 ir 104 straipsniai, o LAT senato tarp šių subjektų nėra. Taigi de jure numatytas Senatas de facto neveikia ir neturi jokios praktinės reikšmės, todėl projektu siūloma jį panaikinti ir de jure.

Seimo narys pastebi, kad nors Aukščiausiojo Teismo statutas buvo pripažintas netekusiu galios dar 2008 m. priimtu įstatymu, tačiau, jį panaikinus, Teismų įstatymo tekstas nebuvo ir iki šiol nėra atitinkamai suderintas ir pakeistas, todėl projektu siekiama panaikinti statutą numatančias Teises įstatymo normas.

2015.05.22; 06:28


Prisijunkite prie diskusijos