Ugniagesių sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gesinimo organizavimo


Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas teigia, kad viena iš svarbiausių Alytaus gaisro likvidavimo klaidų yra tai, kad jame dirbę ugniagesiai visą parą buvo laikomi užterštoje teritorijoje.
 
„Gaisro likvidavimo klaidos akivaizdžios, viena iš svarbiausių klaidų ugniagesių saugumo ir sveikatos prasme yra tai, kad jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje. Vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti prisigėrusius kancerogeninėmis medžiagomis drabužius. Laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais“, – spaudos konferencijoje Seime sakė jis.
 
„Taip pat ugniagesių dažnesnis keitimasis nebuvo sureguliuotas, be to, kaip minėjau, nebuvo atitraukiami iš gaisro vietos į švarią zoną“, – tęsė S. Džiautas.
 
Jo teigimu, gaisrą Alytuje turėjo gesinti 21 skyrius – apie 60 ugniagesių, o pastovus ugniagesių skaičius buvo apie 30.
 
Pasak S. Džiauto, jų profesinė sąjunga mano, kad ugniagesių sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gesinimo organizavimo.
 
„Visi pavyzdžiai apie nesukomplektuotas grupes, sąlygas, aprūpinimą, nuolatinį buvimą toje pačioje vietoje tą įrodo“, – tikino jis.
 
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad jie ir toliau reikalaus, jog likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata būtų nuodugniai ištirta.
 
„Ugniagesių profesinė sąjunga to nepaliks ir reikalauja, kad būtų nuodugniai ištirta visa likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata, dar kartą pasiūlyta tai padaryti atsisakiusiems (…), taip pat pajungti mokslines laboratorijas Lietuvoje, nes jos yra tiriančios dioksinus, palygintų rezultatus su Vokietijos ir būsimų Čekijos tyrimų išvadomis ir būtų imtasi priemonių sunkiųjų metalų iš organizmo šalinimui, o galimai – ir dioksinų“, – sakė S. Džiautas.
 
Tuo metu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad iki šiol nėra atlikta tinkama Alytaus gyventojų sveikatos patikra.
 
„Dar lapkričio mėnesį Alytaus rajono savivaldybės atstovai labai rimtai kėlė klausimą dėl biomonitoringo ne vien gyvūnų ir gyvulių, bet ir žmonių, pirmiausia. Kėlė klausimą, kada bus sukurta sistema ir bus galima juos (Alytaus gyventojus. – ELTA) patikrinti dėl sunkiųjų metalų, dėl dioksinų, kitaip tariant, visus sveikatos rodiklius. Iki šiol to nėra padaryta“, – sakė Seimo narys.
 
Pasak jo, nuodugnus sveikatos aptikrinimas planuojamas tik praėjus pusei metų po Alytaus gaisro likvidavimo.
 
„Mūsų žiniomis, patikrinimas toks, kad iš Alytaus rajono būtų patikrinta 100 žmonių, ir jie palyginti su, pavyzdžiui, 400 žmonių iš kitų Lietuvos vietų, planuojamas tik balandžio-gegužės mėnesį, tai yra praėjus pusei metų po gaisro“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys pabrėžė, kad žada kreiptis į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, jog ugniagesių profesinė sąjunga galėtų liudyti ikiteisminėje tyrimo byloje.
 
„Kadangi gavau kreipimąsi iš profesinės sąjungos vadovo dėl jų argumentuoto noro liudyti dabar vykstančiame ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Kauno apygardos prokuratūra, (…) šiandien kreipiuosi į mūsų generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Ne tik persiunčiu šitą prašymą profsąjungos, bet ir (…) siūlau apsvarstyti, kad ugniagesių profsąjunga galėtų tapti liudytojais šitoje ikiteisminio tyrimo byloje“, – tikino jis.
 
ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 15:06
print