Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Ukmergės gyventojas Algirdas Augūnas už sugadintą ir pakeistą Siesarties upės vagą bei padarytą didelę žalą gamtai nuteistas 75 MGL, t. y. 9 tūkst. 750 litų, dydžio bauda.
Nuteistasis taip pat turės atlyginti aplinkai padarytą žalą – beveik 290 tūkst. litų ir sumokėti civilinio ieškovo patirtas proceso išlaidas – daugiau kaip 7 tūkst. 600 litų.
Praėjusių metų pavasarį Ukmergės rajono apylinkės teismas pripažino, kad A. Augūnas 2009 metų vasarą Siesarties kraštovaizdžio draustinyje esančiame savo žemės sklype, vykdė neleistinus žemės darbus: davė nurodymą kitam asmeniui vikšriniu ekskavatoriumi išvalyti ir gilinti Siesarties upės senvagę, tvarkyti jos krantus. Tuomet sklype buvusiais akmenimis buvo patvenkta upė, nukreipiant dalį jos vandens tekėti į senvagę, esančią nuteistojo sklypo teritorijoje.
Bylos nagrinėjimo metu specialistai nustatė, kad iš upės senvagės buvo iškasta ne mažiau kaip 1000 kub. metrų grunto, kuris buvo pervežtas į kitą sklypo vietą. Vėliau išlygintame žemės sklype, Siesarties upės senvagės šlaituose ir krantuose ukmergiškis užsėjo kviečius.
Šiais savo veiksmais nuteistasis sugadino natūralias Siesarties upės rėvas, pakeitė upės vandens lygį, dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokojo beveik 1 hektarą natūralaus kraštovaizdžio, pastatęs užtvanką užteršė upės vagą ir sugadino senvagę, taip pažeisdamas Saugomų teritorijų įstatymą ir kitus teisės aktus.
Byloje esančios Gamtos tyrimų centro išvados patvirtina, kad tokio pobūdžio darbai padarė poveikį ir vandens augalams, pabloginant jų būklę, dugno gyvūnijai ir žuvims. Paveiktame upės ruože saugomų organizmų gausumas sumažėjo beveik dvigubai, o aplinkos sąlygos tapo netinkamos lašišai ir šlakiui, todėl šių žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala.
Nors nuteistasis apeliacine ir kasacine tvarka teikęs skundus prašė panaikinti Ukmergės rajono teismo nuosprendį, įžvelgdamas teismo šališkumą, kaltinamojo akto trūkumus, neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą, per griežtą bausmę, nepagrįstą žalą gamtai ir kt., tačiau teismams Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis pateikė pakankamai A. Augūno kaltę patvirtinančių duomenų, kurių pagrindu jo kaltė ir buvo įrodyta. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. Augūno skundus atmetė ir pirmos instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą.
Civilinio ieškinio įvykdymui ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos A. Augūno teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir vertybinius popierius.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas šioje byloje buvo pareiškęs dar didesnį – 452 tūkst. litų – civilinį ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalą padarė fizinis asmuo, o jos dydis fiziniam asmeniui yra labai didelis, civilinį ieškinį patenkino iš dalies.
Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad jo tikslas buvo tvarkyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritoriją.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai ir prokuroras.
Už nusikaltimus aplinkai, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 dalyje, numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.
2014.06.19; 15:35
