Už šnipinėjimą A. Greičius lieka nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme

Antradienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Greičius pripažintas kaltu už šnipinėjimą Rusijos Federacijai ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

 

Pranešime spaudai teigiama, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi teisės doktrina ir teismų formuojama praktika, pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas, be informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, gali būti ir informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, tačiau kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo. Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys.

 

Skunde A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo P. A. Čagino (žvalgybinėms operacijoms naudojusio P. Taraškevičiaus asmens tapatybę) prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius, taip pat informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko V. Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs VSD pareigūnas, spalvą ir modelį), informaciją apie VSD pareigūnų atliktas apklausas.

 

Teismui nekilo abejonių dėl VSD pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijos pilietis P. A. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs šios valstybės, siekiančios daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo, rašoma pranešime spaudai.

 

„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.

 

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Greičiaus bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo padarymą jam paskyrė teisingą bausmę.

 

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.