Užsieniečiams sudaromos vis geresnės sąlygos dirbti Lietuvoje, o trečiųjų šalių piliečiams išduotų leidimų dirbti skaičius vėl sugrįžta į priešpandeminį lygį. Šią tendenciją fiksuoja Užimtumo tarnyba, per tris pirmuosius metų mėnesius išdavusi 1,6 karto daugiau dokumentų, leidžiančių dirbti 2590 trečiųjų šalių piliečių nei pernai pirmąjį ketvirtį (1584). Tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. suteikta 2378 dokumentų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviams išduoti 1166 leidimai dirbti užsieniečiams ir priimti 1152 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams, iš jų – 80 dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Sezoniniams darbams išduoti 272 leidimai dirbti – tai beveik 3,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Didesnį darbo jėgos poreikį iš trečiųjų šalių sąlygojo pasikeitusios aplinkybės po karantino, kai ūkio sektoriai, ypač paslaugų, grįžo į įprastines veiklas. Atšaukus užsieniečių atvykimo ribojimus, vėl fiksuojamas didesnis leidimų dirbti užsieniečiams mūsų šalyje skaičius“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Dauguma leidimų, leidžiančių įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, išduota Vilniaus regione dirbantiems darbdaviams (550), Kauno – 328, Klaipėdos – 106, Šiaulių – 100, Panevėžio – 82. Vyrai sudaro 82 proc. atvykėlių, moterys – 18 proc., nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime.
Pasikeitė išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę. Gerokai išsiplėtė šalių geografija, kurių piliečiams leidžiama dirbti Lietuvoje – šiemet sąraše 33 šalys, pernai – 21.
Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Baltarusijos piliečiams, kurie sudaro 30 proc. visų išduotų leidimų dirbti, Ukrainos – 29 proc., Kirgizijos Respublikos – 9 proc. Lietuvoje ketino įsidarbinti Kazachstano, Azerbaidžano, Uzbekistano, Tadžikistano, Indijos, Rusijos Federacijos, Sakartvelo, Nepalo, Tailando, Moldovos Respublikos, Armėnijos, Indonezijos, Tuniso, Turkijos, Egipto, Vietnamo, Kinijos, Libano, Alžyro, Šri Lankos, Bangladešo, Juodkalnijos, Kamerūno, Kolumbijos, Kosta Rikos, Maroko, Nigerijos, Pakistano, Turkmėnistano, Venesuelos piliečiai.
Nepasikeitė struktūra pagal pilietybę pagal priimtus sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. 2022 m. pirmąjį ketvirtį sprendimai priimti atvykėliams iš 35 šalių (2021 m. pirmąjį ketvirtį – iš 27 šalių). Daugiausiai jų suteikta Ukrainos piliečiams – 45 proc., Baltarusijos piliečiams – 27 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 6 proc. visų išduotų sprendimų skaičiaus.
Daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų (dokumentų) išduota paslaugų sektoriaus įmonėms – daugiau nei 50 proc., statybų – ketvirtadalis, pramonėje – penktadalis ir žemės ūkyje – 3 proc.
Kitų šalių piliečiai mūsų šalyje daugiausiai dirbs virėjais, staliais, restorano virėjais, pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, betonuotojais, vairuotojais ekspeditoriais, metalinių konstrukcijų montuotojais, suvirintojais dujomis ir elektra, stogdengiais, plataus profilio statybininkais.
Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota įmonėse „Sematix“, „Gisbalt“, „Ritata“, „Plasta“, „Amber Food“, „Kaimelis LT“, „Baltic Logistic Solutions“, „Baltic Energy Projects“.
Šiemet 1,4 karto daugiau nei 2021 m. pirmąjį ketvirtį priimta sprendimų dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties – 80 sprendimų. Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai – teisininkai, rinkodaros specialistai, projekto vadovai, ekonomistai, analitikai ketino atvykti iš 15 šalių, nurodo Užimtumo tarnyba.
Šių metų pirmąjį ketvirtį užsieniečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 731 euro iki 5784 eurų (2021 m. pirmąjį ketvirtį – nuo 644 Eur iki 2810 Eur).
2022.05.02; 11:20
