Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengia atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirenkant, kada tai daryti patogu, o kada ne.
„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t.t. O brigados buvimas nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
Po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn paklaustas, ar Berlynas turi tokį patį matymą dėl brigados, kaip ir Lietuva, V. Rupšys patikino, kad požiūriai sutampa.
„Vokietija tokį matymą turi ir vokiečių kariuomenė turi. Labai realistiškai – kaip ir mes turbūt suprantame, kad tiek ir Vokietijai reikia pasiruošti, tiek ir mums reikia pasiruošti. Tą planą sudaryti palaipsninį ir numatyti periodus, kada ir kas ateina, kaip dislokuojama – tikrai jie tą matymą turi ir mes dabar apie tai kalbame“, – užtikrino V. Rupšys.
V. Rupšys tvirtino nemanąs, kad viešojoje erdvėje kilę politiniai ginčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje apsunkina paties klausimo sprendimą. Jo teigimu, bent jau ketvirtadienį kalbantis su Vokietijos kolega, politikų komentarai įtakos neturėjo.
„Mes vengiame politinių svarstymų: apie politikus ir politiką. Kalbame apie tai, kaip tą politiką įgyvendinti“, – sakė V. Rupšys.
„Aš neseku ką viena pusė, ką kita pusė sako. Nekomentuosiu to. Aš aiškiai turiu užduotis, kurias gavau iš politinės vadovybės ir aš jas įgyvendinu. Taip pat Vokietijos kariuomenė, kokias užduotis yra gavusi, ką yra sutarusi, tą įgyvendina“, – nurodė jis.
Visgi, kariuomenės generolas akcentavo, kad ir šiuo metu vis dar vyksta intensyvios diskusijos ir darbai dėl tolimesnio šalių bendradarbiavimo brigados klausimu.
„Mes šiandieną turime aiškiai čia jau dislokuotą priešakinį valdymo elementą, ką Vokietija gali. Ir mes viską, padarėme, kad būtų dislokuota: suteikėme infrastruktūrą, net, kaip minėjau, perkėlėme vienetą iš Ruklos į Marijampolę. Tai taip pat kainuoja ir pinigus, ir daug energijos“, – teigė jis.
„Atlaisvinome vienas kareivines, kurias jau Vokietijos vienetai užima, sudarome sąlygas treniruotėms, kur jau Vokietijos šitos brigados, kuri skirta mūsų gynybai jau kai kurie vienetai jau ir treniravosi, esame sudarę treniruočių planus perspektyvoje iki 2025 metų. (…) Ir, aišku, dabar toliau aiškiai kalbamės apie technines detales, o tai kaip mes galėtume dar toliau ir geriau integruoti tai mūsų valstybės gynybai skirtą brigadą, tai integruoti į mūsų gynybos planus“, – aiškino V. Rupšys.
Tikina, kad reikia sužinoti, kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai
Spaudos konferencijoje V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad diskutuojant dėl brigados klausimo būtina įvertinti tiek Vokietijos reikalavimus, tiek NATO struktūrą, į kurią ir būtų integruotas karinis vienetas.
Paklaustas, ar neišgirdo pažado, kad iki 2026 m. vokiečiai sieks Lietuvoje dislokuoti kuo daugiau karių, V. Rupšys sakė, kad kol kas viskas vyksta pagal planą, o priimančiai šaliai reikia ruošti infrastruktūrą.
„Šiuo metu yra analizė, yra įgyvendinimas to, kas yra priimta. Su tomis priemonėmis, kurias mes turime… Tikrai mums dar reikia daug namų darbų padaryti. Pasižiūrėti kada pas mus bus infrastruktūra, kada bus treniruočių laukai. Tai yra daroma, ministerija turi aiškius planus, bet truputį lukterkime ir pažiūrėkime“, – sakė V. Rupšys.
„Galų gale trys darbo grupės dirbą: infrastruktūros darbo grupė. Reikia aiškiai… Kalbant apie brigadą ar kažkiek brigados… Neturi reikšmės. Reikia sužinoti kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai. Tai trunka laiko, reikia daug detalių“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Be to, jo teigimu, daug diskusijų sukėlusį brigados klausimą reikėtų vertinti platesniame – NATO kontekste.
„Mes turime suprasti, kad yra NATO planai, NATO struktūros šių planų įgyvendinimui. Reikia aiškiai žiūrėti koks bus tos brigados vaidmuo toje struktūroje, santykis su aukštesniais štabais, valdymo ir vadovavimo grandinė (…) Tai yra labai didelis darbas. Bet, aišku, tas siekis yra toks, koks yra paviešintas ir mūsų politikų“, – apibendrino V. Rupšys.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
2022.12.23; 07:06
