Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas (Vaidoto batalionas) sausio 2-ąją mini savo 30-ąsias įkūrimo metines.
1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius tuometinio Lietuvos krašto apsaugos ministro pavedimu Ukmergėje pradėjo kurti karinį vienetą, kuris netrukus po suformavimo buvo pavadintas Ukmergės batalionu, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. J. Kubilius tapo šio bataliono vadu. Bataliono kariai su bolševikais kovojo Salako, vėliau Zarasų krašte, prie Turmanto ir Kaukonių. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas performuotas į 8-ąjį pėstininkų pulką ir pavadintas Kunigaikščio Vaidoto vardu.
1992 m. sausio 2 dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu įkurtas Kunigaikščio Vaidoto atskirasis motodesantinis batalionas – ši data laikoma bataliono įkūrimo diena. Nuo šios dienos per 30 metų batalionas užaugo ir stipriai pasikeitė: iš Šiaulių jis buvo perkeltas į Ruklą, iš motorizuotojo bataliono tapo logistikos batalionu, kuris vėliau buvo performuotas į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
Nuo bataliono įkūrimo dienos keitėsi ne tik bataliono dislokacija, bet pokyčiai atsispindėjo ir vidinėje struktūroje – buvo suformuotos 7 kuopos. Šios tapo labiau specializuotomis, ypač sunkiosios ginkluotės kuopa, kurioje buvo stiprinamas minosvaidžių bei kiti būriai.
„Dar 2016-aisiais metais Vaidoto batalione nebuvo snaiperių būrio, kuris šiandien yra vienas stipriausių visoje Lietuvos kariuomenėje“, – sakė buvęs Vaidoto vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.
Kiekvienais metais į Vaidoto batalioną atvyksta daug nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kurie šiame dalinyje gauna įgauna tvirtus karybos pagrindus.
Vaidoto batalionas nuolat rengia karius Lietuvos valstybės sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, palaiko kovinę parengtį batalione, ruošiasi tarptautinėms operacijoms ir esant būtinybei dalyvauja jose, taip pat įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
