Kai kurių Vakarų šalių sostinėse stiprėja nuogąstavimai, kad Bulgarija vėl gali pasiduoti Maskvos kerams, nors jau prieš daugelį metų ji priimta į Vakarų aljansus, rašo The Wall Street Journal. „Bet koks Sofijos nukrypimas į Rytus gali pakirsti ES ir JAV pastangas pademonstruoti vieningą frontą santykiuose su Vladimiru Putinu, kai Rusija stengiasi atkurti savo įtaką Ukrainai ir kitoms buvusioms SSSR respublikoms“, – aiškina žurnalistas Džo Parkinsonas.
„Rusija visada bus artima bulgarų širdžiai, – sako Javoras Simeonovas, valdančiosios Socialistų partijos jaunimo sparno lyderis. – Bulgarija visada buvo tarp Rusijos ir Europos, ir jos nereikia versti pasirinkti. Ji gali eiti kelio viduriu“.
Pastaruosius tris mėnesius Bulgarijos vyriausybės žingsniai sustiprino Europos diplomatų ir valdininkų Briuselyje nerimą.
Kai balandį pasirodė paketas įstatymų, leidžiančių „Gazprom“-ui apeiti ES normas „Pietų srauto“ Bulgarijos atkarpoje, Europos Komisija paskelbė perspėjimą dėl galimų bausmių ir pažymėjo, kad kai kurios įstatymo formuluotės pažodžiui sutampa su „Gazprom“-o siūlymu, sakoma straipsnyje.
Po Krymo aneksijos parlamento Ryšių su Rusija komiteto vadovas socialistas Michailas Mirovas nusiuntė Rusijos parlamentui sveikinimo laišką.
Sofija pritarė pirmajam ES sankcijų Rusijai paketui, bet gegužę socialistai iš parlamento Užsienio reikalų komiteto pateikė nutarimą prieš naujas sankcijas.
Laikraštis cituoja neįvardyto „aukšto Europos diplomato Sofijoje“ žodžius: „Mes susirūpinę, nes stebime čia plintančią Rusijos įtaką daugelyje sektorių“. „Kai prieinama iki sankcijų, bulgarai – potencialiai silpna grandis Europoje, tai gali kelti problemų“, – pridūrė šaltinis.
Bulgarija potencialiai labiau pažeidžiama dėl politinių Ukrainos krizės pasekmių, nei kitos šalys, kadaise buvusios už geležinės uždangos. „Baltijos šalys linkusios vertinti Maskvą kaip buvusią okupantę, o Sofija – kaip draugę. Vienintelė Bulgarijoje naftos perdirbimo gamykla kontroliuojama „Lukoil“-o, o vienintelė atominė jėgainė varoma Rusijos kuro“, – sakoma straipsnyje.
„Viskas fokusuojasi į Ukrainą, bet potencialiai krizė irgi gali tapti postūmiu švelniam ES skilimui“, – sako Ivanas Krastevas, Centre for Liberal Strategies (Sofija) vadovas. „Interesai pernelyg skiriasi: Lenkija ir Baltijos šalys jaučiasi nepaprastai pažeidžiamos, o Bulgarija nenori jokių permainų ir mano, kad Europos pozicija Rusijos atžvilgiu per daug priešiška“, – perduoda leidinys.
Tiesa, vyriausybė rodė ir provakarietiškų signalų, pažymi korespondentas: Bulgarija pritarė pirmosioms sankcijoms Rusijai ir dalyvavo dvejose JAV vadovaujamose KJP pratybose Juodojoje jūroje.
Sociologų nuomone, Rusijos propaganda susilaukia vis stipresnio atgarsio Bulgarijoje. Anot Gallup‘o apklausos, prorusiškų jėgų šalininkų Ukrainoje beveik tiek pat, kiek ir Kijevo vyriausybės šalininkų. Anot Alfa Research apklausos, 40 proc. bulgarų pritaria narystei Europos Sąjungoje, o 22 proc. – už stojimą į Muitų sąjungą.
„Šiuo momentu Bulgarija nepasidalija tarp dviejų realybių. Pastaraisiais metais ES nesukrovė turtų, kurių daugelis tikėjosi, ir daugelis jaučia nostalgiją sovietinei praeičiai“, – sako Alfa Research direktorė Boriana Dimitrova.
Pastaraisiais metais, kol ES grūmėsi su skolų krize, Bulgarijoje išplito Maskvos ekonomika, rašo Dž.Parkinsonas.
Rusija – antroji pagal dydį Bulgarijos prekybos partnerė. Bulgarijos URM pareiškė, kad griežtos sankcijos smogs 2-iems tūkstančiams Bulgarijos kompanijų. Daugelis bulgarų mano, kad būtų kvaila nuteikinėti prieš save Maskvą.
Kiti sako, kad Bulgarijos vyriausybė turi pareikšti aiškesnį šališkumą Europai, nes kitaip šalis amžiams atsidurs „Rusijos glėbyje“.
Šaltinis: The Wall Street Journal
2014.06.06; 06:45
