Vyriausybėje devynios didžiosios verslą prižiūrinčios institucijos pasirašė deklaraciją “Dėl pirmųjų verslo metų”.
Jų kontrolieriai įsipareigojo verslo naujokus pirmaisiais metais ne bausti, o draugiškai konsultuoti. Siekiama, kad pradėjusio verslą žmogaus negniuždytų baudos.
Tokiam nusiteikimui negalima nepritarti. Atsiras daugiau sau duoną uždirbančių žmonių, sumažės pašalpų gavėjų. Amerikoje pabuvoję verslininkai sako, kad būtent toje šalyje labai palankiai žiūrima į pradedančiuosius verslininkus.
Bet kuo čia dėta kalba? Kodėl ji vargšė?
Apie minėtos deklaracijos privalumus žurnalisto V.Savukyno televizijos laidoje kalbėjo reikalą išmanantys žmonės, bet jie nepaminėjo nė vieno galimo pradedančio verslininko nusižengimo, už kurį nebus baudžiama. Nė vieno.Tačiau jie ne kartą sakė, kad nekreips dėmesio į kalbos klaidas, esą, niekis, jeigu tekste, skirtame pirkėjui, truks kokios nosinės.
Vargšė ta mūsų kalba. Inteligentijai vėl ji vis mažiau reikalinga, kaip kokia pamestinukė, kaip anais tolimais laikais. Vėl ji tampa tik kaimo, virtuvės kalba. Gyvenu netoli mokyklos, todėl matau ir girdžiu, kaip autobuse moksleiviai vis dažniau kalba angliškai: pusė sakinio lietuviškai, kita pusė jau “suanglėjusi”. Kažkada, Levo Tolstojaus laikais, rusų aukštuomenė, inteligentija irgi panašiai kalbėjo.
Prisimenu, prancūzų kalbos intarpai man labai apsunkino romanų “Karas ir taika”, “Ana Karenina” skaitymą: vis žiūrėk ir žiūrėk į išnašas, nes prancūzų kalbos nemokėjau. Gerai, kad moksleiviai ne tik klasėje mokosi – kalbos reikia mokytis nuolat, intensyviai, ir skaityti, ir kalbėti, ir rašyti, kitaip neišmoksi. Tačiau blogai, kad jie net neįtaria apie pavojus, gręsiančius lietuvių kalbai, tuo pačiu ir lietuvių tautai.
Kai televizijos laidoje verslininkų kontrolieriai kalbėjo apie būsimas kalbos klaidas reklaminiuose tekstuose, į kurias jie nekreipsią dėmesio, žurnalistas V.Savukynas nė karto nesureagavo. Ir jis mano, kad tai smulkmena, neverta dėmesio? Sudėties, atimties klaidų negalima nepaisyti, negalima vengti mokesčių, apgaudinėti pirkėjų, o kalbos klaidos nieko nekainuoja, jos bevertės? Varge varge!
Todėl vargšė ta mūsų seniausia dar gyva indoeuropiečių kalba – drausta, persekiota, niekinta. O dabar? Dabar jos galima tiesiog nepaisyti, nesimokyti. Įsigali kalbininkės p. L.Vaicekauskienės mokymas – kaip moki, kaip nori, taip ir rašai. Gali su nosinėm, gali be nosinių – verslininkų kontrolieriai į tai nekreips jokio dėmesio. Beje, šiais laikais neretai jau net norėdamas negali taisyklingai lietuviškai rašyti, pavyzdžiui, internete.
Tai nereiškia, kad iki minėtos deklaracijos pasirašymo buvo kitaip – kad etiketėse, reklaminiuose, paaiškinamuosiuose tekstuose nebuvo klaidų. Telefonų, kompiuterių, dulkių siurblių, lygintuvų ir kitokių prietaisų instrukcijose – daugybė klaidų, ir pasigendi čia ne tik nosinių: neretai tiesiog negali suprasti, ką norima pasakyti. Atrodo, kad tekstą iš užsienio kalbos vertė ne lietuvis, o kitakalbis, į lietuvių kalbą.
Lietuvių kalba gali iškęsti viską. Lietuvių pavardes galima iškraipyti, o štai angliškų lietuvinti – šiukštu, negalima, Churchilis gali įsižeisti. Lietuviškas pavardes galima lenkinti, o lenkiškų lietuvinti – nevalia. Šia prasme žiniasklaidoje, naujausioje lietuviškoje enciklopedijoje – didžiausias jovalas.
Tikėjausi, kad po minėtos žurnalisto V.Savukyno televizijos laidos pasipiktins Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos sąjunga, Lietuvių kalbos komisija, kai kurie kalbininkai. Mirtina tyla.
Žymus Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas Bronius Nainys atkreipė dėmesį, kad be saiko, be būtino reikalo vartojame nelietuviškus žodžius. “Varpe” (Nr.44, 2012) paskelbtas jo straipsnis “Tauta ir kalba”. Šioje internetinėje svetainėje (Slaptai.lt) esame jį paskelbę, bet, kaip sakoma, sviestu košės nepagadinsi – štai dar viena didoka ištrauka:
Būdinga, kad šie visi Lietuvoje rašančiųjų vartojami kitatautiški, beveik be išimties lietuvinami angliški lietuvių kalbos teršalai prieš 20 metų nebuvo žinomi, tad kodėl jie taip greitai į mūsų gražią, švarią kalbą įsigrūdo? Užmojį turbūt lėmė staigus posūkis iš Rytų diktatūros į Vakarų demokratiją, ypač į anglosaksų kraštus. Tai būtų lyg ir mados dalykas, pasekęs kitas vakarietiškas madas. Ir gaila būtų, kad toji mada nepraeitų, ir toks lietuvių kalbos užteršimas liktų.
Negi tikrai lietuvių kalba, kaip minėjau, šis pats vertingiausias, brangiausias, gražiausias lietuvių tautos kūrinys liktų taip bjauriai prišiukšlintas. Kūrinys, kurį vertina viso pasaulio kalbininkai, šios srities žinovai ir kiti kultūrininkai. Štai dar visiškai neseniai žymiausiame pasaulyje dienraštyje “New York Times” mokslininkas Theodore S. Thurston ilgu bei išsamiu straipsniu minėjo ją ir gyrė kaip vieną iš seniausių, įspūdingiausių, gražiausių. Jis rašo:
“Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia sąranga, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė negu bet kuri iš paminėtų trijų… Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta, kaip jų kalbų šaltinis, prieš pastebint sanskrito išvystymą…”
Tad tik pagalvokim. Visi. Ar tokį taip pat senos mūsų tautos kūrinį mes norime sunaikinti? Užgoždami jį kitatautiškais žodžiais? Tai būtų mūsų niekada neatleistinas nusidėjimas lietuvių taitai, kurią, beje, kai kas jau irgi nori sunaikinti, paverčiant kažin kokia europine tapatybe. Beje, kurios iš tiesų nėra ir niekada nebus. Tai tik tuščia kosmopolitų svajonė visas tautas ir rases sulydyti į vieną betautę kažin kokios spalvos masę.
Straipsnio autorius klausia: ar čia tik mados dalykas? Būtų gerai, jeigu tik mados – mados praeina, tampa net juokingos. Gal nepilnavertiškumas? Lietuvių kalbos nemokėjimas, nežinojimas, kad ji “tobulesnė už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba”? Kad ir nežmoniškai, bet kitoniškai?
Ką tik perskaičiau liepos mėnesio “Metų” žurnalą. Paprastai pradedu nuo anketos “Požiūriai” – nuo atsakymų į tris klausimus. Kadangi jau žinojau, ką straipsnyje “Tauta ir kalba” rašo B.Nainys, net juokas paėmė: viename atsakyme į pirmą klausimą (vienas puslapis) – 43 tarptautiniai žodžiai! Atsakymuose į visus tris klausimus (du puslapiai) – 78 tarptautiniai žodžiai! Ne man teisti Lietuvos literatūros tyrinėtoją, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą.
Turbūt taip reikia. O gal jis tyčia į savo tekstą prikaišiojo nereflektuotų ideologinių simuliakrų, tikrovės pasijų, drastiškų intervencijų, hipnotinių konsumeristinių būklių, katastrofizmo būsenų, eschatologinių savijautų, vitališkos energijos, ideologinių miražų, sociumų, interrogatyvinių sandų ir t.t. ir t.t? Gal norėjo parodyti, kaip reikia rašyti? O gal – kaip nereikia?
Ką čia Lietuvių literatūros tyrinėtojas! Tame pačiame žurnale skyrelyje “Apie kūrybą ir save” į klausimą (“Daug kartų esu kaltintas dėl tarptautinių žodžių gausos savo tekstuose. Tavo eilėraščiuose taip pat jų nestinga, bet panašių priekaištų lyg ir nesusilauki…”) atsako poetė iš Kauno:” Tarptautiniai žodžiai man labai patinka. Juose yra išlikusi tų kalbų, iš kurių jie kilę, dvasia ir garsinė raiška. Daugiausia jų kilę iš senų kilniųjų graikų ir lotynų kalbų, nors yra ir prancūzų, anglų, ispanų, italų kalbų darinių… Beje, tarptautinių žodžių nevengia ir Alfonsas Nyka-Niliūnas. Žinoma, vartodamas juos saikingai…”
Čia ne priekaištas poetei, kurios aš visai nepažįstu, jos eilėraščių neskaičiau. Ne priekaištas ir humanitarinių mokslų daktarui. Gal aš, kaip ir B.Nainys, nieko nesuprantame? Tačiau noriu suprasti, kodėl patys taip niekiname lietuvių kalbą, kurią kiti giria?
Žinau, kad B.Nainys savo straipsnį “Tauta ir Kalba” pasiuntė Lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Daivai Vaišnienei, bet atsakymo negavo. Gal ji irgi nežino, kas čia su mumis dedasi? Nepamirštu prieš kelerius metus įvykusio pokalbio (nufilmuotą jį galima rasti šioje svetainėje) su profesoriumi, vienu iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintu mokslininku Algiu Mackūnu.
Kai kurie jo kolegos jam yra sakę, kad dažną lietuvišką tekstą galėtų suprasti, nors visiškai nemoka lietuvių kalbos – tiek daug juose tarptautinių žodžių. Ir dar. Jo kolegos mokslininkai kartais nusistebėdavę: ”Tu taip gražiai, originaliai kai kada pasakai angliškai!” “Nes aš mintyse verčiu iš labai turtingos lietuvių kalbos”. Maždaug taip prieš kelerius metus man kalbėjo profesorius Algis Mackūnas. Jis labai gyrė lietuvių kalbą ir stebėjosi mūsų polinkiu mėgdžioti kitas tautas ir kitas kalbas.
B.Nainys savo straipsnyje “Tauta ir kalba” pateikia pluoštą nelietuviškų žodžių, be kurių, jo manymu, galima išsiversti. Kai kada be kai kurių galima, kai kada – jau nelabai, tačiau toli nuo Lietuvos gyvenančio lietuvio įspėjimas be reikalo nešiukšlinti lietuvių kalbos, “tobulesnės už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnės negu lotynų kalba”, labai sveikintinas ir įsidėmėtinas.
Kiekvienas, ne tik pradedantysis verslininkas, bet ir habilituotas daktaras, ir poetas, prieš rašydamas kokį nelietuvišką žodį, turėtų pasižiūrėti, ar “Didžiajame lietuvių kalbos žodyne” nėra geresnio lietuviško. Pravartu būtų žvilgtelėti ir į B.Nainio parengtą lietuvių kalbos teršalų sąrašą, kuriuo ir baigiu rašinį apie vargšę lietuvių kalbą. Gal vienam kitam, dar iki galo nesuanglėjusiam, pravers.
Absoliutus, Agonija, Akcijos, Akcentai, Aktyvus, Alternatyva, Analizė, Analogija, Atrakcijos, Atributika, Ažiotažas, Asignavimas, Asocijuotas, Anonsas, Adaptacija, Atmazkas;
Benefisas, Bigbendas, Balotiruotis;
Cirkuliacija;
Deficitas, Devalvavimas, Diskursas, Diskurso konstravimas, Dizainas, Didžitalinis, Driftingas, Dialogas, Dublis, Džiazmenai, Dialektas;
Edukacija, Efektyvus, Eskaluoti, Eskortuoti, Ekshumuoti, Eksponatai, Epopėja, Ekstremalai, Elitas, Eliminuoti;
Fanai, Fejerverkas, Fiksuoti, Finišas, Finalas, Fluktuacija, Fortūna, Formuoti;
Globalizacija, Generuoti;
Hitas (padainavo hitą);
Informacija, Inovatyvus, Institucija, Ingredientai, Indikacija, Ingresas, Inkluzas, Iniciatyva, Importas, Instaliacija, Implantuotas, Interviu;
Pvz., iš to paties rašinio: Adamkui širdies “stimuliatorių” įsodino; Adamkienei – implantavo.
Kampanija, Katapultuotis, Koalicija, Komfortas, Koncentruotis, Koncepcija, Koncernas, Konfrontacija, Kontrastuoti, Korupcija, Konstatuoti, Konstrukcija, Kontaktas, Konfliktas, Konstruoti, Kontekstas, Korekcija, Kremuoti, Kulminacija;
Legitimus, Lyderis, Legalus, Limituotas, Lazeris, Lokautas;
Mačas, Makiažas, Marginalai, Marginalizuota, Minimalus, Mitingas, Morgas, Mutacija;
Nacionalinis, Naratyvas, Nominalus, Nominalas, Nokdaunas, Nokautas;
Ofšorinis, Ofisas, Optimalus, Portretas, Pretenduoti, Pozityvus, Panacėja, Paradigma, Peripetijos, Pikapas, Pikas, Plenarinė, Porcija, Portalas, Postas, Potencija, Pozicija, Preferencija, Prevencija, Prezentacija, Prezumpcija, Prioritetai, Procedūra, Procentas, Procesas, Prognozė, Produkcija, Publikacija, Presinguoti;
Ralis, Redukcija, Reidas, Reisas, Rektalinis, Restauracija, Renovacija, Replika, Reaguoti, Resursas, Respondentas, Reljefas, Reziduoti, Reflektuoti, Reziumuoti;
Spurtas, Stabilumas, Startas, Sertifikacija, Selektyvus, Strategija, Struktūra, Stresas, Subtitras, Simuliakras, Situacija, Sociumas, Stereotipas, Suicidinis, Stimulas;
Šokas, Šou, Škvalas;
Tekstas, Tentas, Tipažas, Trauma, Trekas;
Vakcina, Veberacija, Verdiktas, Votumas (balsavimas).
Netrukus lietuvėms moterims kūdikiai nebegims, bet startuos. Į Amžinybę iškeliaujantieji lietuviai nebemirs, bet finišuos.
Nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
2012.07.18
