Prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio Prezidentūroje teigė, kad žvalgybos institucijos neturi duomenų teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į vidaus politinius procesus didele apimtimi. Taip pat, pasak patarėjos, apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys.
,,Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvoje vis dėlto yra ribotos, tą aiškiai konstatavo žvalgybos tarnybos. (…) VSD pateikė apibendrintą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys reikšmingai veiktų šalies politinę sistemą. (…) Tarnyba, kuri atsako už nacionalinį saugumą, neturi jokio pagrindo teigti, kad reikšmingai kišamasi į Lietuvos politinę sistemą, kad daroma lemiama įtaka sprendimų priėmimui bei kad trečiosios šalys reguliuoja vidaus procesus, vykstančius valstybėje“, – žurnalistams teigė Ž. Šatūnienė.
Pasak patarėjos, didžiausias iššūkis valstybei yra kibernetinė erdvės apsauga.
,,Didžiausias iššūkis šiais metais ir, ko gero, kitais metais valstybei bus kibernetinė erdvės apsauga – valstybei labai svarbu apsaugoti savo informacinius išteklius“, – teigė Ž. Šatūnienė.
VGT taip pat apsvarstė šalies saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą, patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas.
2013 metais įgyvendinta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka sustiprino VGT vaidmenį vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir jų veiklos kontrolę. VGT kasmet vertina Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamą informaciją, nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus.
VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys. Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų.
Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos, kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.
,,Prezidentė pabrėžia, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.
ELTA primena, gruodį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apkaltino konservatorius, kad šiems priiminėjant politinius sprendimus įtaką daro Kremlius. Premjeras kreipėsi į šalies specialiąsias tarnybas tai ištirti. S. Skvernelis, gavęs pažymas, tvirtino, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekusi informacija kelia nerimą.
„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Tuo tarpu gruodžio 19 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi, bet tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jie nemato.
Taip pat S. Skverneliui gavus pažymas iš specialiųjų tarnybų apie nacionalines grėsmes, viešumoje pasirodė informacija, kad pažymose esanti medžiaga gali būti susijusi ir su pačiais LVŽS frakcijos nariais bei jiems artimais asmenimis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.01.08; 17:10
